ligivi

Dzūkija, jei klystu pataisykit, kai drapox rašė, kad mokesčius mokėt reik palei įstatymus nuo 5000 litų,tai popierius susirašai tvarkingai ir galutinis rezultatas minus 2000 ir mokėt nieko nereik, gi taip?

aš turiu VMI komentarą, bet gal ką, ne taip supratau: Vienetų, kurie verčiasi augalininkyste, patirti nuostoliai dėl žuvusių pasėlių dėl gamtos jėgos (sausros, liūtys, vėjas, kruša, šalnos ir kt.) priskiriami leidžiamiems atskaitymams, jeigu yra vieneto sudarytos komisijos žalos dydžiui įvertinti ir nustatyti, protokolai arba kiti dokumentai, patvirtinantys gamtos jėgos sukeltų stichijų faktą. Tačiau, jeigu pasėliai yra apdrausti, ir įvykus draudiminiam įvykiui yra gauta draudiminė išmoka, kuri pagal PMĮ 12 str. 2 dalį yra laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis, tai leidžiamiems atskaitymams bus pripažįstama tik draudiminę išmoką viršijanti žuvusių pasėlių vertė (auginimo išlaidos).

O dėl klausimo.... Matai, apskaitoj ir metinėse ataskaitose (balanse) žieminiai kviečiai yra rodomi kaip pasėliai. Atsėt vasariniais tai gali, bet kur padėsi tą žieminių pasėlių įvertinimą. Žinoma, gali apsimesti šlanga ir pasakyti - ups, ne ten padėjau, turėjo būti nebaigtoj gamyboj (rudeninis arimas). Bet.... Žieminių kviečių sėkla tai nurašyta į pasėlius Negali gi pasakyti, kad rudenį nurašei vasarinius Net jei visi kviečiai yra tik kviečiai, o ne vasariniai ar žieminiai, betgi ir blondinei aišku, kad rugsėjį nenurašai vasarinių. Vienžo, situacija įdomi ir verta apmąstymo. P.S. Čia kaip pasakojo vienas statybų įmonės vadovas - gerai buvo tol, kol tikrino eilinis inspektorius, bet kai atėjo tikrinti ta, kurios vyras turi statybinę įmonę..... Įsiterpsiu ir aš į diskusiją, nes šis klausimas man buvo aktualus dar balandžio mėnesį, kur reiks dėt nuostolį, ar galėsiu priskirt leidžiamiems atskaitymams, patirtas išlaidas, žuvusiems pasėliams. Ir supratau, kad galima dėt prie leidžiamų, tik reik susirašyt atitinkamus popierius. Bent jau taip VMI komentavo. Nejau kas pasikeitė?

Kadangi žemaitijoj žemės nelabai derlingos, tai 150 Lt/ha.

Na pasiūlysiu naujesnę nuorodą, tos rekomendacijos įsigalioja nuo 2007 http://www.zum.lt/MIN/ISAKYMAI/dsp_isak ... ngparam=LT

Pirmą kart sužinojau, kad žemės ūkio valdų valdytojai, naudojantys trąšas ir deklaruojantys daugiau kaip 10 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių privalės nuo 2008 m. sausio 1 d. atnaujindami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistruotos žemės ūkio valdos duomenis, pateikti ir duomenis apie žemės ūkio valdoje naudotas trąšas. Gerai tik tiek, kad formą pakeitė ir tereikės nurodyti tik bendrą kiekį, ne taip, kaip su naudojamais chemikalais, kad reikią lauką nurodyt, kiekį, normą , chemikalų ir piktžolių rūšį. Beje ar pildot tai, kas nors?

Girinuke, bet jei ūkininkas neplanuoja pasinaudoti investicine parama, o gauna tiktai tiesiogines išmokas ar kompensacijas, jam tvarkyti apskaitą pagal šias rekomendacijas nebūtina. Tokiu atveju ūkininkas gali pildyti tik Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalą. Ar aš teisi?

Taip sutinku, kad mokesčius, kai kuriuos reikia mokėti, tik norėjau pasakyti, kad nereikia, kas yra susiję ūkininkui su pajamom ar išlaidom (nuostoliu ar pelnu) t.y., kad sakysim ūkininkai nemoka pelno mokesčio. O gal kažką esu praleidus

Apskaita paprasta ar dvejybinė? PVM mokėtojas ar ne? Nesvarbu ar pelnas ar nuostolis, jokių mokesčių mokėt ūkininkui nereikia. Jei PVM mokėtojas, tai jei pirkimų bus daugiau, nei pardavimų - susigrąžinsi PVM skirtumą.

Iš valstybės gaunama pensija ūkio apskaitoje nerodoma ir nedeklaruojama.

Nu, paprastai mes labai mėgstame, kad ūkininko/-es sutuoktinis pasirašytų laidavimo sutartį. Šis dokumentėlis patvirtina, kad sutuoktinis žinojo ir suprato apie įsipareigojimų (šiuo atveju-paskolos) ėmimą ir įsipareigoja (jei paskolos gavėjas nemokėtų) toliau mokėti paskolos įmokas. Jei turtas įkeitinėjamas bankui pas notarą, sutuoktinio parašas taip pat būtinas. Todėl jei įvyktų tokia nelaimė ir šeima skirtųsi, neturėtų būti laikoma, kad turtas pusiau, o įsipareigojimai lieka ūkininkui. Jei lygiai dalinamės, tai dalinamės viską: tiek turtą, tiek ir skolas. Aš ir manau, kad taip negali būti: skola vyrui, o turtas žmonai. Viskas dalijama tiek skolos, tiek turtas.Tik žmona skolos dalį gali dengti turtu, t.y. skolą perleist vyrui, tuo tarpu atsisakydama savo kažkokios turto dalies. Iš to ir gaunasi skola-vyrui, turtas -žmonai. Bet manau, kad problema yra kitur. Jei ūkis yra didelis, tai sakykim yra ir nemaža dalis pastatų: fermos, sandėliai ar angarai, jie įvertinti šimtais tūkstančių litų gali būt, o realiai pajamų kažkokių neuždirba, o jei dalinasi pusiau reik pamokėt nemažą sumą...tai va nenorint parduot pastato, reik tada techniką, o tai jau ūkininkui skaudžiausia Tai va vyrai, gyvenkim draugiškai ir nesipykim ir neturėsim skaudžių pasekmių...

kas čia per daiktas? Juk laisva rinka ant Lietuvos? Vedant dvejybine buhalterija reikia isivertinti normatyvinemis kainomis visus li kucius , gyvulius ir t.t. Nuo 2007 01 01 nebevertinama normatyvinėmis kainomis.Produkcija vertinama pasigaminimo savikaina arba tikrąja verte (rinkos kaina). Bulvinykas teisus.