sermonielis

Aciu

Sveiki gal kas esat susidure agrotonui priekinis stiklas isduzta stovint jau ne pirma stikla dedu priekini kur ieskot kas gali buti

Sveiki, gal kas turit parduoti avižų 15 t tinkamų sėklai. Pageidautina su pristatymu ir PVM sąskaita faktūra.

Sveiki Pauliau visu pirma nepykit uz gramatines klaidas ,antra nezinau net nuo ko pradet ,ukis nera didelis samdomu darbuotoju nera patys viska darom sejamos 70 ha plius zoles 15 h kurioje nei sesi nei pjausi sabakstynai mesiniams galvijams ukis eko bet ne visas ismoku eko negaunu ,tehnika visa savo turiu,biski per skambiai pasakyta butiniausia ka reikia aisku truksta bet ,derliai neispudingi zemaitijoj randames , ukininkauju 10 m net nezinau kokia krypti pasirinkt nes grudai viena kart metuose pinigeliai irgi viena kart su mesiniais vel tas pats ir dar su jais nesu i rata ivaziaves mintis sukasi apie pienines karves bet pasiziuri kad kainu nera vel dirbt kad dirbt nesinori nes turiu galvoti apie tvarto statyma nes senasis baigiasi gal ka patartumete is savo patirties su tokiu nedideliu ukeliu ka galetu isspaust gal minti neisreiskiau tiksliai bet buciau dekingas

pabandyk gal pagelbes 8600 08737 traktoriu detalem uzsiima

Sveiki turiu irgi kverna bet man jisai kazkaip nepatinka daug dylanciu kaisciu ,obuoliuku traukiu ,nezinau gal klystu nes nesu turejas overum lemkeno ir tt, kai nuvaziuoju i dotnuva tai kainos kandziojasi ,vis ziuriu i lemkena gal kas patartumete ar verta overuma lemkena ziuret deveta i nauja neikabinu ,nes i kverna nelabai benoriu ziuret gal nujota pirkau nezinau bet kantrybes nebera .

varpucio lekstes turetu padaugint

Rytoj paskutinis laukas , pasejau 2 kartus skusta 1 karta kultivuota paziuresim pavasari kaip paselis ir koks derlius bus

Patarkit ,kas gali sutvarkyti nagas porai karvių ,žemaitijoje.

Sveiki vakar skambinau tai zirniai 320 avyzos 200 kvieciai pasariniai 220 maistiniai 270 ,bet kiek suprantu reikia laukt nes derliaus nei europoj gero nebus viskas isdege ,zirnius kuliau gal 600 kg vidurkis gausis nekokie metai

Sveiki gal kas esat susidure deutz agroton 120 ismeta 18 klaida ant skydelio daniskai ismeta kad nesudaro greicio dezej slegio ,gal kas zinot normalaus meistro tel nebezinau ka ir bedaryt uzsiveda vaziuoja garsu nera pasaliniu hidraulika kelia ,viskas kaip ir gerai bet baisu vaziuot maza ka dar daugiau kad problemu neprisidaryciau didelis aciu is anksto

Sveiki pirkau is panevezieciu firmos nepamenu pavadinimo , motinas su jaunimu normaliai parsiveziau biski aplankste kelias tvoras o vat su jauciais problema aptverem bandem ginti i priekaba tai kelia su snukiu is apacios sulankste tvoras ir turiu rimta problema kaip parvezt juos svoris tvoros segmento 40 kg bent taip sake

nesuprantu kas NO-till paprasciausiai siemet nespeju suart zemes

Sveiki galkas nors esat bande i skusta kelis kartus zeme seti zieminius kviecius is po zirniu

Sveiki kiek siulo uz eko produkcija,viciunai pasariniai kvieciai po 210 e zirniai 320

man seis metais skambino jei neklystu is vilniaus ,tai atskambinau atgal tel nekele ir neperskambino

audros gal nebaisu ziuriu zirniai pamiskej o sernai nebaisus ,savo zirnius sunku apsaugot nuo sernu

Sveiki kolegos gal kas esat susidure su situacija ,parasiau valdiskai zemei prasyma sako viskas tvarkoj pasidaryk geodezinius atradau geodezininka padarem sutarty ,po pusmecio sako padariau pridaviau saskaitele isstate sumokejau sako laukit zemes nuoma pasirasysit ,po men niekas nevyksta nuvaziuoju i zemetvarka sako niekas nesuderino bande kazka daryt bet nieko jam neisejo i tel neatsako jei atsako tuoj nesiu ,metai praejo nuo to laiko kai turejo suderint pagal sutarty ,klausimas ar galetu prisiteist uz preitus metus kad nedeklaravau zemes nes zemes nuomos neturejau .aciu

Sveiki, pirkom džersių karvutę su ,,broku,, - išpūliavusiu galinės kojos sąnariu, po poros mėnesių tas pats sąnarys vėl patino , neatrodo ,kad skaudėtų,nešlubuoja. Kaip tokį sąnarį gydyti?

Kaip su ,, šituo,, į akį

Pagal ankstesnes taisykles žalinimas užskaitomas sertifikuotiems plotams ,su eko išmokomis neturi nieko bendra

idomiai bus su popieriais lentelem ,sankcijom ir tt eko ismoku nebera ,lentele neissiuntei ismoku negavai o dabar kaip bus .

Sveiki penkmecio isipareigojimai baigesi i nauja nepriims kiek suprantu bandysim dirbt be eko ismoku paziuresiu kaip seksis

pagal ministra gavom solidzia parama per 5m ant koju jau atsistojom pralobom ir laisvi atgal i iprasta, jei ministras taip sneka zodziu nebelieka

B. Markauskas paminėjo ir planus mažinti išlaidas, kurie apima įvairias sritis. „Ekologiniai ūkiai priekaištauja, kad lieka be paramos. Parama ekologiniams ūkiams turėjo būti teikiama 5 metus nuo veiklos pradžios, kol jie susistiprės, o ne visą gyvenimą. Dėl neapgalvoto sprendimo atsivėrė 40 mln. eurų skylė. Jei toliau priiminėsime paraiškas, skylė tik didės", - sakė ministras. Skaitykite daugiau: http://www.manoukis.lt/naujienos/agropolitika/23448-valdzios-galvos-skausmas-kaip-rasti-pinigu-saviems B. Markauskas paminėjo ir planus mažinti išlaidas, kurie apima įvairias sritis. „Ekologiniai ūkiai priekaištauja, kad lieka be paramos. Parama ekologiniams ūkiams turėjo būti teikiama 5 metus nuo veiklos pradžios, kol jie susistiprės, o ne visą gyvenimą. Dėl neapgalvoto sprendimo atsivėrė 40 mln. eurų skylė. Jei toliau priiminėsime paraiškas, skylė tik didės", - sakė ministras. Skaitykite daugiau: http://www.manoukis.lt/naujienos/agropolitika/23448-valdzios-galvos-skausmas-kaip-rasti-pinigu-saviems Dėl ko nerimauja grūdų augintojai 2017-02-13 Dėl ko nerimauja grūdų augintojai Akademija (Kėdainių r.). Lietuvos grūdų augintojų asociacijos nariai praėjusią savaitę turėjo galimybę padiskutuoti su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku apie aktualiausias problemas, kurių susikaupė ne viena: pradedant iš valstybės nuomojamos žemės naudojimu, ūkių susietumo nustatymo kriterijais, baigiant sofos ūkininkų pažabojimu. Ūkininkai kėlė klausimą, koks likimas laukia vadinamųjų trihektarininkų žemės. Tai asmenys, kurie neturėjo lėšų išpirkti nepriklausomybės pradžioje jiems priskirtą asmeninio ūkio žemę (2-3 ha) arba iš viso net netvarkė išpirkimo procedūros, ir dabar visa ta žemė grįžta į valstybinės žemės fondą. „Ir tai nėra pavieniai atvejai. Vien tik Kauno rajone tokių žmonių yra ne viena dešimtis. Situacija labai paini. Tai žemei reikėtų taikyti kažkokią išimtį", - siūlė Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas Aušrys Macijauskas pasiūlė, kad su žemės nuoma reikia tvarkytis panašiai kaip su žemės pirkimu. „Pirkimo taisyklėse aiškiai apibrėžta, kad pirmumą turi nuomininkas, paskui kaimynai. O nuomos taisyklių jokių nėra. Kažkada pirmumą turėjo jaunieji ūkininkai, o paskui padarė taip, kad kas gudresnis, tas ir pirmesnis. Šiandien matyti, kad žemės nuoma tampa problema, nes čia nėra jokių saugiklių", - kalbėjo A. Macijauskas. „Su Nacionaline žemės tarnyba mes bandome inicijuoti pertvarkas, bet ten yra juoda skylė", - atvirai pripažino žemės ūkio ministras B. Markauskas. Valstybinės žemės pardavimas dabar yra sustabdytas ir apskritai neaišku, kiek dar valstybinės žemės turima, tačiau per metus ar pusantrų žemės reforma turi būti galutinai užbaigta ir tuomet turės paaiškėti tikslūs skaičiai. „Beje, tie ūkininkai, kurie buvo paėmę valstybinę žemę išsimokėtinai, vėluoja mokėti įmokas ir dabar ta vėluojama suma sudaro jau 60 mln. eurų. Žinoma, vėlavimą galima paaiškinti tuo, kad žemdirbiams buvo tikrai sunkūs metai, bet pats faktas dar toliau „pastumia" likusios valstybinės žemės pardavimo klausimus", - sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas Panevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas iškėlė klausimą dėl žemės, kuri bus reikalinga geležinkeliui „Rail Baltica" tiesti. „Ar būtų įmanoma už šią žemę kompensaciją mokėti ne tik pinigais, bet ir valstybine žeme, kurią dabar ūkininkas nuomoja ar kuri yra šalia jo dirbamų laukų? Juk geležinkelio reikmėms paimamas vos ne šimto metrų pločio žemės ruožas per visą šalies teritoriją", - sakė O. Pečeliūnas. Ministras žadėjo, kad tikrai neturėtų kilti problemų dėl vienokio ar kitokio tokio kompensavimo pasirinkimo galimybės. Dar daugiau - pasak ministro, turėtų būti kompensuojamos ir negautos pajamos iš žemės ūkio veiklos už numatytą laikotarpį (15 metų). Žemdirbiai kėlė ir pastaruoju metu paaštrėjusį klausimą dėl ūkių susietumo. Kaip jis konstatuojamas? Susietumas tikrinamas du kartus - pateikus paraišką ir pradėjus vertinti projektą. Net ir realiai ne vienus metus ūkininkaujantys žemdirbiai, gyvenantys su taip pat ūkį turinčiais tėvais, nuogąstauja - kas bus, jei tikrintojai jų ūkiuose įžvelgs susietumą? Kaip reikės įrodyti savo tiesą? Gal tokiais atvejais būtų galima remtis seniūno išduoda pažyma, nes kas geriau negu vietos seniūnijos pareigūnai žino, ar žmogus tikrai ūkininkauja, ar tik fiktyviai? „Suprantu, kad ta patikra nervina. Jei tikrai realiai ūkininkauja tėvas, sūnus, o gal ir dukra - tvarka, jokių problemų neturėtų kilti, net jei jie ir gyvena viename name. Bet kiek yra tokių ūkių, kurie realiai neūkininkauja, kuris gavęs jaunojo ūkininko paramą sėdi kur nors Airijoje? Gal kai kam ir atrodo, kad NMA tikrintojai kabinasi smulkmeniškai, bet ta priemonė buvo tam ir įvesta, kad susieti pagaliau ūkiai būtų išaiškinti", - aiškino B. Markauskas, žadėdamas pats nuvažiuoti į vieną kitą ūkį pasirinktinai ir įvertinti jų susietumą. Aušrio Macijausko nuomone, paramos dydį logiškiausia susieti su realiu ūkio dydžiu. „Visi žinome, kaip būdavo: atidalina tėvas sūnui 5 ha, ir perka tas sūnus kombainą už 300 tūkst. eurų, statosi 5 tūkst. tonų talpos grūdų sandėlį. Mes žiūrime paprastai: turi ūkininkas vieną karvę, tai gali gauti vieną tūkstantį eurų paramos, 10 karvių - 10 tūkst. eurų, 100 karvių - 100 tūkst. eurų. Tas pats ir su žeme: turi hektarą - gali gauti atitinkamą kiekį paramos. Jei yra tikras ūkis su tikra žeme ir tikra karve, tai, be abejo, jis gali gauti paramą. Ir viskas tada susitvarko, ir nereikia tikrinti jokio susietumo", - kalbėjo LGAA vadovas. Jo teigimu, svarbu daugiau kontrolės skirti juridiniams asmenims, kurių sukontroliuoti niekas nebegali ir dėl žemės pirkimo mastų, ir dėl paramos gavimo. „Kaip ir negali susieti asmenys gauti paramos daugiau kaip vieną milijoną eurų, bet visi matome, kad gauna. Vyro ir žmonos susietumą konstatuoti labai paprasta, o kas sužiūrės ir sukontroliuos juridinių asmenų susietumą?", - klausė A. Macijauskas. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas siūlė Žemės ūkio ministerijai padaryti svarbų žingsnį - į pirmą vietą iškelti ūkininką. „Pirmas ministerijos rūpestis turi būti tas, kad ūkininkas būtų saugus ir ramus. Kad ramiai dirbtų žemę, o ne kvaršintų sau galvą visokiom nesąmonėm", - sakė LGAA vadovas Grūdų augintojus neramina ir tai, kad ekologinio ūkininkavimo sritis pasidarė tarsi uždaras klanas, nes jau kelinti metai faktiškai nėra galimybių į ekologinį ūkininkavimą ateiti naujiems pareiškėjams (na, nebent jie nepretenduotų į išmokas). Ministras pripažino, kad tai yra problema, ir viskas atsiremia į pinigus. „Tai yra tik pinigų stygiaus klausimas. Žinoma, mes labai blogai startavome - iš karto su labai aukštomis išmokomis. Prisidarėme problemų, nes ūkininkaujantieji ekologiškai užuot siekę derliaus, nustojo pjauti ir kulti. Niekas negalvojo, kad pinigų kada nors pritrūks, o jų ėmė ir pritrūko. Bet gal jau metas pradėti galvoti taip: pabuvai penkerius metus ekologijoje, gavai solidžią paramą ir jau turėjai atsistoti ant kojų", - kalbėjo B. Markauskas. Kaip bus su sofos ūkininkais? Dažna situacija - dirba ūkininkas, o plotą deklaruoja mieste gyvenantis savininkas. Taisyklėse parašyta aiškiai: deklaruoti žemę gali tik tas, kuris dirba tą žemės plotą. „Nuo 2011 m. dirbu ŽŪM ir visą tą laiką kalbama, kaip pažaboti vadinamuosius sofos ūkininkus", - pastebėjo ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas. Pastaruoju metu to pažabojimo link žengtas dar vienas žingsnis - bandoma aiškiai apibrėžti sąvoką, kas tai yra žemės dirbimas. Kitaip tariant, norintys gauti išmokas, turės įrodyti ne tik žemės valdymo, bet ir jos dirbimo faktą. Planuojama, kad į šią sąvoką įeis produkcijos realizavimas, technikos turėjimas, gyvulių laikymas, technikos nuoma, paslaugų pirkimas ir kt. „Būkite pilietiški ir nedarykite sandorių su tais sofos ūkininkais", - ragino ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas ir vyriausiasis specialistas Tadas Švilpauskas (kairėje) „Padarę analizę, pamatėme, kad yra 48 tūkst. pareiškėjų, kurie turi technikos. Vadinasi, tik trečdalis deklaruojančiųjų! Taigi, jei imtume kaip kriterijų technikos turėjimą, tai tik trečdalis iš tų, kurie gaudavo išmokas, turėtų teisę jas gauti", - sakė A. Karbauskas. Jo nuomone, geriausia sofos ūkininkų demaskavimo priemonė būtų pačių žemdirbių sąmoningumas. Jeigu žinomi tokie atvejai arba kuri nors ūkininkas yra priverstas dirbti žemę, kurią deklaruoja kitas asmuo - reikėtų netylėti, pranešti apie tai NMA. Neįmanoma sugalvoti jokios patikimos schemos, kuri identifikuotų sofos ūkininkus, jei patys žemdirbiai dalyvaus visame tame nešvariame žaidime. MŪ inf. Skaitykite daugiau: http://www.manoukis.lt/naujienos/agropolitika/23409-del-ko-nerimauja-grudu-augintojai Dėl ko nerimauja grūdų augintojai 2017-02-13 Dėl ko nerimauja grūdų augintojai Akademija (Kėdainių r.). Lietuvos grūdų augintojų asociacijos nariai praėjusią savaitę turėjo galimybę padiskutuoti su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku apie aktualiausias problemas, kurių susikaupė ne viena: pradedant iš valstybės nuomojamos žemės naudojimu, ūkių susietumo nustatymo kriterijais, baigiant sofos ūkininkų pažabojimu. Ūkininkai kėlė klausimą, koks likimas laukia vadinamųjų trihektarininkų žemės. Tai asmenys, kurie neturėjo lėšų išpirkti nepriklausomybės pradžioje jiems priskirtą asmeninio ūkio žemę (2-3 ha) arba iš viso net netvarkė išpirkimo procedūros, ir dabar visa ta žemė grįžta į valstybinės žemės fondą. „Ir tai nėra pavieniai atvejai. Vien tik Kauno rajone tokių žmonių yra ne viena dešimtis. Situacija labai paini. Tai žemei reikėtų taikyti kažkokią išimtį", - siūlė Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas Aušrys Macijauskas pasiūlė, kad su žemės nuoma reikia tvarkytis panašiai kaip su žemės pirkimu. „Pirkimo taisyklėse aiškiai apibrėžta, kad pirmumą turi nuomininkas, paskui kaimynai. O nuomos taisyklių jokių nėra. Kažkada pirmumą turėjo jaunieji ūkininkai, o paskui padarė taip, kad kas gudresnis, tas ir pirmesnis. Šiandien matyti, kad žemės nuoma tampa problema, nes čia nėra jokių saugiklių", - kalbėjo A. Macijauskas. „Su Nacionaline žemės tarnyba mes bandome inicijuoti pertvarkas, bet ten yra juoda skylė", - atvirai pripažino žemės ūkio ministras B. Markauskas. Valstybinės žemės pardavimas dabar yra sustabdytas ir apskritai neaišku, kiek dar valstybinės žemės turima, tačiau per metus ar pusantrų žemės reforma turi būti galutinai užbaigta ir tuomet turės paaiškėti tikslūs skaičiai. „Beje, tie ūkininkai, kurie buvo paėmę valstybinę žemę išsimokėtinai, vėluoja mokėti įmokas ir dabar ta vėluojama suma sudaro jau 60 mln. eurų. Žinoma, vėlavimą galima paaiškinti tuo, kad žemdirbiams buvo tikrai sunkūs metai, bet pats faktas dar toliau „pastumia" likusios valstybinės žemės pardavimo klausimus", - sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas Panevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas iškėlė klausimą dėl žemės, kuri bus reikalinga geležinkeliui „Rail Baltica" tiesti. „Ar būtų įmanoma už šią žemę kompensaciją mokėti ne tik pinigais, bet ir valstybine žeme, kurią dabar ūkininkas nuomoja ar kuri yra šalia jo dirbamų laukų? Juk geležinkelio reikmėms paimamas vos ne šimto metrų pločio žemės ruožas per visą šalies teritoriją", - sakė O. Pečeliūnas. Ministras žadėjo, kad tikrai neturėtų kilti problemų dėl vienokio ar kitokio tokio kompensavimo pasirinkimo galimybės. Dar daugiau - pasak ministro, turėtų būti kompensuojamos ir negautos pajamos iš žemės ūkio veiklos už numatytą laikotarpį (15 metų). Žemdirbiai kėlė ir pastaruoju metu paaštrėjusį klausimą dėl ūkių susietumo. Kaip jis konstatuojamas? Susietumas tikrinamas du kartus - pateikus paraišką ir pradėjus vertinti projektą. Net ir realiai ne vienus metus ūkininkaujantys žemdirbiai, gyvenantys su taip pat ūkį turinčiais tėvais, nuogąstauja - kas bus, jei tikrintojai jų ūkiuose įžvelgs susietumą? Kaip reikės įrodyti savo tiesą? Gal tokiais atvejais būtų galima remtis seniūno išduoda pažyma, nes kas geriau negu vietos seniūnijos pareigūnai žino, ar žmogus tikrai ūkininkauja, ar tik fiktyviai? „Suprantu, kad ta patikra nervina. Jei tikrai realiai ūkininkauja tėvas, sūnus, o gal ir dukra - tvarka, jokių problemų neturėtų kilti, net jei jie ir gyvena viename name. Bet kiek yra tokių ūkių, kurie realiai neūkininkauja, kuris gavęs jaunojo ūkininko paramą sėdi kur nors Airijoje? Gal kai kam ir atrodo, kad NMA tikrintojai kabinasi smulkmeniškai, bet ta priemonė buvo tam ir įvesta, kad susieti pagaliau ūkiai būtų išaiškinti", - aiškino B. Markauskas, žadėdamas pats nuvažiuoti į vieną kitą ūkį pasirinktinai ir įvertinti jų susietumą. Aušrio Macijausko nuomone, paramos dydį logiškiausia susieti su realiu ūkio dydžiu. „Visi žinome, kaip būdavo: atidalina tėvas sūnui 5 ha, ir perka tas sūnus kombainą už 300 tūkst. eurų, statosi 5 tūkst. tonų talpos grūdų sandėlį. Mes žiūrime paprastai: turi ūkininkas vieną karvę, tai gali gauti vieną tūkstantį eurų paramos, 10 karvių - 10 tūkst. eurų, 100 karvių - 100 tūkst. eurų. Tas pats ir su žeme: turi hektarą - gali gauti atitinkamą kiekį paramos. Jei yra tikras ūkis su tikra žeme ir tikra karve, tai, be abejo, jis gali gauti paramą. Ir viskas tada susitvarko, ir nereikia tikrinti jokio susietumo", - kalbėjo LGAA vadovas. Jo teigimu, svarbu daugiau kontrolės skirti juridiniams asmenims, kurių sukontroliuoti niekas nebegali ir dėl žemės pirkimo mastų, ir dėl paramos gavimo. „Kaip ir negali susieti asmenys gauti paramos daugiau kaip vieną milijoną eurų, bet visi matome, kad gauna. Vyro ir žmonos susietumą konstatuoti labai paprasta, o kas sužiūrės ir sukontroliuos juridinių asmenų susietumą?", - klausė A. Macijauskas. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas siūlė Žemės ūkio ministerijai padaryti svarbų žingsnį - į pirmą vietą iškelti ūkininką. „Pirmas ministerijos rūpestis turi būti tas, kad ūkininkas būtų saugus ir ramus. Kad ramiai dirbtų žemę, o ne kvaršintų sau galvą visokiom nesąmonėm", - sakė LGAA vadovas Grūdų augintojus neramina ir tai, kad ekologinio ūkininkavimo sritis pasidarė tarsi uždaras klanas, nes jau kelinti metai faktiškai nėra galimybių į ekologinį ūkininkavimą ateiti naujiems pareiškėjams (na, nebent jie nepretenduotų į išmokas). Ministras pripažino, kad tai yra problema, ir viskas atsiremia į pinigus. „Tai yra tik pinigų stygiaus klausimas. Žinoma, mes labai blogai startavome - iš karto su labai aukštomis išmokomis. Prisidarėme problemų, nes ūkininkaujantieji ekologiškai užuot siekę derliaus, nustojo pjauti ir kulti. Niekas negalvojo, kad pinigų kada nors pritrūks, o jų ėmė ir pritrūko. Bet gal jau metas pradėti galvoti taip: pabuvai penkerius metus ekologijoje, gavai solidžią paramą ir jau turėjai atsistoti ant kojų", - kalbėjo B. Markauskas. Kaip bus su sofos ūkininkais? Dažna situacija - dirba ūkininkas, o plotą deklaruoja mieste gyvenantis savininkas. Taisyklėse parašyta aiškiai: deklaruoti žemę gali tik tas, kuris dirba tą žemės plotą. „Nuo 2011 m. dirbu ŽŪM ir visą tą laiką kalbama, kaip pažaboti vadinamuosius sofos ūkininkus", - pastebėjo ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas. Pastaruoju metu to pažabojimo link žengtas dar vienas žingsnis - bandoma aiškiai apibrėžti sąvoką, kas tai yra žemės dirbimas. Kitaip tariant, norintys gauti išmokas, turės įrodyti ne tik žemės valdymo, bet ir jos dirbimo faktą. Planuojama, kad į šią sąvoką įeis produkcijos realizavimas, technikos turėjimas, gyvulių laikymas, technikos nuoma, paslaugų pirkimas ir kt. „Būkite pilietiški ir nedarykite sandorių su tais sofos ūkininkais", - ragino ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas ir vyriausiasis specialistas Tadas Švilpauskas (kairėje) „Padarę analizę, pamatėme, kad yra 48 tūkst. pareiškėjų, kurie turi technikos. Vadinasi, tik trečdalis deklaruojančiųjų! Taigi, jei imtume kaip kriterijų technikos turėjimą, tai tik trečdalis iš tų, kurie gaudavo išmokas, turėtų teisę jas gauti", - sakė A. Karbauskas. Jo nuomone, geriausia sofos ūkininkų demaskavimo priemonė būtų pačių žemdirbių sąmoningumas. Jeigu žinomi tokie atvejai arba kuri nors ūkininkas yra priverstas dirbti žemę, kurią deklaruoja kitas asmuo - reikėtų netylėti, pranešti apie tai NMA. Neįmanoma sugalvoti jokios patikimos schemos, kuri identifikuotų sofos ūkininkus, jei patys žemdirbiai dalyvaus visame tame nešvariame žaidime. MŪ inf. Skaitykite daugiau: http://www.manoukis.lt/naujienos/agropolitika/23409-del-ko-nerimauja-grudu-augintojai Grūdų augintojus neramina ir tai, kad ekologinio ūkininkavimo sritis pasidarė tarsi uždaras klanas, nes jau kelinti metai faktiškai nėra galimybių į ekologinį ūkininkavimą ateiti naujiems pareiškėjams (na, nebent jie nepretenduotų į išmokas). Ministras pripažino, kad tai yra problema, ir viskas atsiremia į pinigus. „Tai yra tik pinigų stygiaus klausimas. Žinoma, mes labai blogai startavome - iš karto su labai aukštomis išmokomis. Prisidarėme problemų, nes ūkininkaujantieji ekologiškai užuot siekę derliaus, nustojo pjauti ir kulti. Niekas negalvojo, kad pinigų kada nors pritrūks, o jų ėmė ir pritrūko. Bet gal jau metas pradėti galvoti taip: pabuvai penkerius metus ekologijoje, gavai solidžią paramą ir jau turėjai atsistoti ant kojų", - kalbėjo B. Markauskas. Skaitykite daugiau: http://www.manoukis.lt/naujienos/agropolitika/23409-del-ko-nerimauja-grudu-augintojai