SVAJOTOJAS

KAIP GYVENA LIETUVA. Laba dieną, vakarą ar rytą. Čia su jumis Lietuvos ūkininkas VYTAUTAS. Turiu trys sūnus: GEDIMINĄ, ALGIRDĄ ir MINDAUGĄ. Dar turiu tris dukras: ALDONĄ, AUSTĖJA ir JURGITĄ. Dar - kelias dešimtis anūkų. Dauguma jų dirba ūkyje, bet vienas yra gydytojas - turi SAVO polikliniką. Jauniausia, Eglutė – dainininkė. Dainuoja lietuvių tautos ir SAVO kūrybos dainas. Turi SAVO įrašų studiją. Labai populiari užsienyje. Neseniai laimėjo eurovizijoje su savo kūrybos daina apie savo tėvynę Lietuvą. Jos dainoje persipynė senovinių lietuvių tautos melodijų garsai su naujoviškais ritmais, ir tokia egzotiška daina labai patiko nieko panašaus lyg šiol negirdėjusiems užsieniečiams. Man jau 80 metų. Žmonai BIRUTEI - 78. Papasakosiu trumpai kaip gyvenu. Mano vaikų darželyje yra daug vaikų. Visi jau žino SAVO LDK istoriją, tautos papročius ir labai protingi. Neseniai buvau pas juos užėjęs ir paklausiau, iš ko žmonės pasaulyje gyvena. Visi lyg vieno vaikai šaukė: '' Iš žemės ". Žinot, vaikų mąstymas tyras ir švarus kaip ašara - jie dar nevisai supranta, kad daug žmonių gyvena iš tų žmonių, kurie gyvena iš žemės. Taigi, turiu pasakyti, kad mes, lietuviai, esame labai protingi ir sąmoningi žmonės, nes į Lietuvos valdžią išsirinkome tokius pat žmones kaip ir mes patys. Žodžiu, – savus. Kai tik prasidėjo < PERESTROJKA >, Europos sąjunga skyrė Lietuvai paramą. Mūsų Lietuvos valdžia gerai suprato, kad Lietuva gerai gyvens ir bus nuo nieko nepriklausoma tik tada, kada turės savo žemę ir gyvens iš savo žemės. Tad atgavusiems žemę žmonėms įsikūrimo pradžiai Lietuvos valdžia iš karto skyrė negrąžinamas paskolas iš Europos sąjungos paramos Lietuvai lėšų fondo. Todėl dabar aš, Lietuvos ūkininkas, gerai įsikūriau ir gyvenu paukščių apčiulbėtame, medumi, duona ir malkų dūmais kvepenčiame sodžiuje labai gerai, nes viską turiu SAVO iš savo žemės. Gi ko neturiu, tai, pardavęs kažką SAVO, nusiperku iš kitataučių. Pirmiausia pasakysiu ko neturiu. NETURIU TIK DRUSKOS, NAFTOS IR METALO. O ką turiu. Turiu 300 hektarų SAVO žemės.Toje žemėje turiu SAVO gyvenamą namą, SAVO sodą ( obelų, slyvų, braškių, serbentų, aviečių ...), SAVO pirtį, SAVO karvidę, SAVO kiaulidę, SAVO avidę, SAVO žirgyną, SAVO bityną, SAVO paukštidę, SAVO kluoną, SAVO svirną, SAVO malūną, SAVO cukraus fabrikėlį, SAVO odų perdirbimo ir siuvimo fabrikėlĮ, SAVO vilnos apdirbimo, paukščių pūkų apdirbimo fabrikėlį, SAVO medžiagos audimo ir siuvimo fabrikėlį, SAVO pieno ir jo produktų gamybos įmonėlę, SAVO duonos kepyklėlę, SAVO alkogolio fabrikėlį, SAVO medžio apdirbimo ir baldų gamybos fabrikėlį, SAVO kalvę, SAVO plytų ir čerpių gamybos fabrikėlį, SAVO dviejų tipų kelias elektrines, SAVO turistinę bazę, SAVO kaimo pradinę mokyklėlę, kurioje vaikai mokomi principu: ,, MĄSTYK SAVARANKIŠKAI “. JOJE UŽDRAUSTA VAIKAMS NUSIRAŠINĖTI VIENIEMS NUO KITŲ UŽDAVINIŲ SPRENDIMUS. Na ir mieste dar turiu SAVO vaikų darželį ir SAVO BANKĄ. Jame kartais truputį skolinu ŠVEDAMS, vokiečiams, britams, italams ir KINIEČIAMS, nes tie proto ubagai tai nieko savo nepadaro, o gyvena tik iš svetimų išsivysčiusių tautų gamybos projektų. Mano vyriausias sūnus Mindaugas mėgsta bankininkauti tame SAVO banke. Gediminas užsiima prekyba su užsieniu grynaveisliais mūsų žirgais, mūsų gamybos baldais, kailiais, avaline, audiniais, rūbais, statybinėm medžiagom, maisto produktais ir kt. Algirdas tvarko gamybos procesą sodžiuje, o Aldona - namų ūkį. Turime nedidelę SAVO skalbyklėlę, kurioje mums apatinius rubus skalbia samdiniai iš užsienio: vokiečiai, britai, rusai, italai, japonai, kiniečiai ... Austėja veda vietinę prekybą tėvynėje Lietuvoje. Mūsų dar šiltą, neseniai iš karvių išmelžtą pieną, šviežią grietinėlę, sūrį, varškę, sviestą, mėsą, medų, kiaušinius, vaisius, daržoves mieste parduodame SAVO parduotuvėse, kuriose nebrangiai pirkti labai mėgsta visi miestiečiai. Kaimiški lietuviški patiekalai mano svečių namų restorane labai patinka užsieniečiams turistams. Ypač jie vertina karštus nuo keptuvės bulvinius blynus su grietinėlės - varškės padažu, bulvinus blynus, keptus ant kopūstų lapų krosnyje, įvaires keptas dešreles, virtus rūkytus kumpius su krienais, klevų sulos su miežiais geltoną alų ir kt. Geras apetitas būna svečiams grįžus iš mano sportinio komplekso bazės, kurioje vieni plaukioja baseine, kiti žvejoja, treti važinėja dviračiais po miškus, žiemą slidinėja nuo kalnų ir tt. Sporto turizmą tvarko mano jaunėlė dukra Jurgita. Labai daug prekių eksportuojame. Iš nemaisto produktų avikailių kailinius labai mėgsta kiniečiai. Bet ir visa kita mano kokybiška produkcija su auksinėm etiketėm ,, MADE IN LITHUANIA – VYTAUTAS “ labai vertinama ir paklausi pasaulyje. Parašykite ir jūs, pasidalinkite savo džiaugsmais, kaip gyvenate Lietuvoje, ką turite SAVO, kiek esate paskolinę užsieniečiams, kiek kitataučių skalbia jūsų apatinius jūsų skalbykloje, dirba drabužių ir avalinės valykloje ir kt … Tik nevaikščiokite pėsti iš Vokietijos, nes nušalsite kojas. 2011 01 15