Jump to content

Biologas

Ekspertai
  • Pranešimai

    131
  • Prisijungė

  • Lankėsi

Vartotojo informacija

  • Lytis
    Not Telling

Miestas

  • Miestas
    Vilnius-Utena-Kupiskio r.

Paskutiniai lankytojai

Naujausių lankytojų sąrašas išjungtas ir nerodomas kitiems nariams.

Biologas pasiekimai

Narys

Narys (2/5)

3

Reputacija

  1. Biologas

    Šilauogės

    Mano nuomone šilauogės visada bus paklausios, juolab jos yra transportabilios, greitai negenda, lengvai nesitraiško, gerai šaldosi.. Bet, tai ilgalaikė investicija, kurį duos apčiuopiamus dividendus ne anksčiau kaip po 5 metų.. Nes sodinti teks antramečius daigus. Pradžioje reikės nemažų investicijų- daigai, sistemingo laistymo klausimo išsprendimas, apsauga nuo vėjų.. Be to, verslo plane siūlau skaičiuoti pesimistinį variantą, kad gali tekti pardavinėti šilauoges po 2 EUR/kg.. Skaičiai po 6 metų atrodytų taip: iš 1 ha (3000 augalų) realu priskinti apie 6-10 tonų ir parduodant jas po 2 EUR, manau galima tikėtis pelno.. Vėliau tikėtina, derlingumas didės (jeigu neapšals)... Turint 2 ha derančių šilauogių 1 šeima gali visai neblogai išgyventi..Žmonės šilauoges mielai perka, tik kainos kol kas kandžiojasi (2015 m 4-5 EUR/kg.. Ši uoga labai sparčiai populiarėja.. Žinau ką rašau, nes ir pats auginu šilauoges, ir 6 metai paprekiauju ž.ū. produkcija..
  2. Sveiki, panašią simptomatiką gali sukelti kelios priežastys: 1. Rauplės. Tik keista, kad lyg ir nesimato rauplių ant pačių vaisių.. Tai grybinė liga, gydoma fungicidais ir pavasarį, bei rudenį purškiant vario sulfatu. 2. Gali būti kriaušinių blakučių pasekmė. Gydoma sisteminiais insekticidais (pvz. 25 proc. Actara), bei dažant kamienus ir šakas kreida su vario sulfatu.. 3. Dėl labai vėsaus ir nepalankaus 2015 m liepos mėnesio galėjo sutrikti fotosintezė (dėl to šią vasarą kentėjau įvairių rūšių augalai, lapai labai panašiai rudavo..) Gali būti, sutriko geležies ar magnio įsisavinimas (ypač smėlinguose, lengvuose dirvožemiuose).. Ištirpinti ir nupurkšti lapus geležies ar/ir (už 2 savaičių) magnio sulfato tirpalu- parduotuvėse yra parduodama dėžutėse su maišeliais.. 4. Nelabai panašu į degligę, tad nesinori be reikalo gasdinti..
  3. Sveiki, visų pirma - dėkoju visiems už patarimus! Medelius pirkom Aleksoto turguje, o pardavėjas - Klausučių medelynas. Šiaip, kiekvienas medelis su pasu, o ar jie neatkeliavo iš Lenkijos - atsakyti negaliu. Nupurškėm su Actara prieš gerą savaitę. Fungicido dar nepurškėm. Norėjau paklausti ar po savaitės vėl turėčiau pakartotinai nupurkšti su Actara? Ar teisingai suprantu, insekticidą galima maišyti su fungicidu ir purkšti vienu metu? Tiesa, šiandien ant vienos obels (Champion) lapelių pastebėjau tokius gintarinius taškus. Jokio fungicido dar nepurškėm. Gal žinot kas tai galėtų būti? Dar kartą dėkoju visiems už pagalbą! Jūsų obelaitės atrodo tikrai gerai, tie gintaro spalvos, o tiksliau rudi taškai, kaip spėju iš praktikos, yra prieš tai pasidarbavusių amarų ar kitų lapagraužių kenkėjų darbas, kai lapeliai dar buvo visai nedideli t.y. dar besiskleidžaintys.. Dabar matosi, kad Actara suveikusi ir lapeliai gražiai skleidžiasi, o ne būna susisukę. P.S. tokio medelyno kaip Klausučių negirdėjęs.. Matyt, jie kaip ir daugelis įregistravę juridinį asmenį kaip Klausučių medelyną ir veža iš Lenkijos. Net Demabava (Dembavos medelynas) beveik viską veža iš Lenkijos, tačiau kur reikia nurodyti kilmės šalį- nenurodo... Bet ką jau čia padarysi Lietuvoje 90 proc. vaismedžių ir vaiskrūmių yra iš Lenkijos, tik gaila, kad tuo pačiu atvežamos ir rimtos ligos..
  4. Sveiki, visų pirma - dėkoju visiems už patarimus! Medelius pirkom Aleksoto turguje, o pardavėjas - Klausučių medelynas. Šiaip, kiekvienas medelis su pasu, o ar jie neatkeliavo iš Lenkijos - atsakyti negaliu. Nupurškėm su Actara prieš gerą savaitę. Fungicido dar nepurškėm. Norėjau paklausti ar po savaitės vėl turėčiau pakartotinai nupurkšti su Actara? Ar teisingai suprantu, insekticidą galima maišyti su fungicidu ir purkšti vienu metu? Tiesa, šiandien ant vienos obels (Champion) lapelių pastebėjau tokius gintarinius taškus. Jokio fungicido dar nepurškėm. Gal žinot kas tai galėtų būti? Dar kartą dėkoju visiems už pagalbą! Jūsų obelaitės atrodo tikrai gerai, tie gintaro spalvos, o tiksliau rudi taškai, kaip spėju iš praktikos, yra prieš tai pasidarbavusių amarų ar kitų lapagraužių kenkėjų darbas, kai lapeliai dar buvo visai nedideli t.y. dar besiskleidžaintys.. Dabar matosi, kad Actara suveikusi ir lapeliai gražiai skleidžiasi, o ne būna susisukę.
  5. Pas mane irgi vaisių po kelis yra užmezgę tiek persikai, tiek abrikosai per abi auginimo vietas (Utenos r. ir Kupiškio r.) Šiaip abrikosai prisitaikę šaltoms žiemoms, tik bijo žiemą atšilimų, nes galvoja, kad jau atėjo pavasaris...
  6. Biologas

    Šilauogės

    Iš tiesų nematant sunku spręsti.. Man vis tiek atrodo, kad kažkas su ta žeme negerai, kažkokia ji jau labai smulkios frakcijos.. Na bet aš elgčiausi taip: mesčiau kuolą lauk, nes jo tikrai nereikia, atsargiai atkasčiau krūmelį aplink iki šaknų. Galimas dalykas, kad pvz. įsisukusios grambuolio-karkvabalio lervos, kurios apgraužė šaknis. Pasiruoščiau naujos žemės, kurią maišyčiau su sena. Nesukant galvos ir turint vieną kitą litą nuvažiuočiau į Senukus ar Moki-veži (ten akcija žemei ir 180 l šilauogių durpių maišas kainuoja 19,90 Lt) ir nusipirkčiau Šilauogėm skirtos žemės. Arba nueičiau su maišu į mišką ir pasikasčiau žemės iš po mėlynių ar durpyno. Ji turėtų būti su nuokrintom. Atsineščiau pušų žievės, ją pasmulkinčiau ir sumaišyčiau su žeme. Kai kuriems krūmeliams toks atnaujinimas padeda. Tas šilauogių krūmelis atrodo ne itin gerai, tačiau mirti nesiruošia. Kažkodėl jis neauga ir neleidžia ūglių. Pas mane pernai irgi keli tokie buvo. Po žemės atnaujinimo šįmet jie pastebimai atsigavo, pradėjo leisti ūglius. Aš į substratą pridėjau tiek rūgščios durpės, tiek pušų žievės (10-20 proc.), šiek tiek stambesnių (1-4 cm) spygliuočių pjūvenų (20 roc.), šiek tiek spyglių, smėlio (20 rpoc.) ir atkastos žemės 20 proc. Jūsų nuotraukoje nesimato, kad stiebas būtų pažeistas deglige, ar būtų apgraužtas, todėl, manau priežastis kažkur kitur. Gal būt, sodinant užsilenkė dalis šaknų, gal tam krūmeliui žemė pakliuvo šiek tiek kitokia.. Taigi, siūlau nebijoti atkasti, pasižiūrėti ir atnaujinti-pakeisti substratą. Ir dar.. perkant šilauoges geriau pirkti tuos krūmelius, kurie leidžia daugiau atšakų (kad ir nedidelių), nei turi vieną aukštą sumedėjusį stiebą.. Gali būti, kad tas krūmelis nenori augti kaip krūmas...jis tampa tarsi stiebiniu krūmu ir tai gali būti individuali to krūmo savybė.. Čia kaip ir medeliai, ne visi būna vienodi.. Bet čia mano fantazijos... Tokie lapeliai reiškia, kad blogai įsisavina pagrindinius mirkoelementus..pirmiausiai azotą.. Gali būti, kad prie šio krūmelio nesusidaro grybų ir šilauogės mikorizė, tad žemė iš miško nepamaišytų. Žodžiu, neatkasęs vargu bau kažką daugiau pamatysi, nei yra nuotraukoje.. Be to, esu rašęs, kad Lenkijoje šilaluogės auginamos dauginimui kaip reanimacijoje- pusiau dengtuose šiltanuose, su lašelinių laistymu. Gali būti, kad šis krūmelis suregavo į ženkliai pasikeitusiąs augimo sąlygas. Kiti tam veiksniui buvo ne tokie jautrūs. Man yra iš sodintų 30 vnt numirę 3 vnt, nors sodinimo sąlygos lyg ir buvo panašios, nors pvz. vienas jau sodinant prastokai atrodantis krūmelis atsigavo, o kitas numirė.
  7. Kišti galima įvairius vaismedžius, tačiau sodinimo vietoje žemę reikės paruošti gerai kokį 1 metrą skersmens ir 0,8 m gilyn iškasti ir atvežti priemolio, jeigu bus kaulavaisiai arba bet kokios normalios žemės, jeigu bus sėklavaisiai. Kaulavaisiai vis tiek sirgs monilioze ir t.t., sėklavaisiai savo ligom (rauplės, pūviniai), tad bet kuriuo atveju reikia ieškoti atsparesnių ligoms.. Aš į seną sodą esu įkišęs du abrikosus. Kol kas viskas gerai, nors pernai moniliozė buvo pasirodžiusi (buvo gana lietinga vasara).
  8. Biologas

    Šilauogės

    Štai kaip mano šilauogės atrodo. Krūmeliams apie 5 metus. Ką mano profesionalai? Iš nuotraukos man atrodo, kad žemė ne visai tinkama šilauogėms... Čia mano nuomonė, nes visai prie pat šilauogės krūmelio matosi žolės, žemuogės..Šiaip žemuogės rūgščioj dirvoj auga labai nenoriai, o braškės gerai toleruoja.. Toks vaizdas, kad žemė kietoka, sunkiai aeruojasi, gal būt, dar trūksta rūgštingumo... Šilauogių žemė turėtų būti lengva, gerai aeruojama, nepikžolėta (jaunų krūmelių). Žemė nuo augalo turėtų nesunkiai semtis rankomis, ji turėtų būti minkšta "amortizuoti" kaip kempinė .. Tokia žemė turėtų būti bent 30-40 cm spinduliu aplink krūmelį ir tiek pat į gylį.. Jeigu taip neparuošiama iš karto, tai po 1-2 metų šilaluogės krūmelis sunaudoja resursus, iš buvusio vazono ir tada pradeda vargti..(pvz. aš vakar sodyboje atkasinėjau prieš metus molyje sodintas šilauoges, nes iš karto deramai nesutvarkiau). Ant viršaus aš nematau mulčo- labai tiktų įvairaus stambumo tiktų pušų žievė arba stambesnės pušų-eglės pjūvenos (žievę ir pjūvenas verta pamaišyti ir gyliau). Pasididinus nuotrauką pjūvenų (stambesnių) vis tiek nesimato, toks vaizdas, kad pernai dėta nupjauta žolė, o žiemą eglių šakelės... Man toks vaizdas, kad trūksta rūgštingumo, humuso, todėl krūmelis negali normaliai pasiimti azoto, kalio (trūksta) ir vargsta.. Negi šitas krūmelis Lietuvoje auga 5 metus? Kas dar kaip mano?
  9. Spėju, kad pirkta Senukuose, Moki-Veži ar Maximoje, Dembavos medelyno etiketėmis padabintus lenkiškus vaismedžius vazonuose. Jie paprasčiausiai dar gerai neprigijo, tad taip ir atrodo. Be to, galimai tuos kelis lapelius dar pagraužė vabzdžiai, tuoj užpuls ir amarai (atneš skruzdės), tad pirmiausiai reikia nupurkšti Actara ar fastaku, kaip pataria Misla (nes turi nemažą sodą, tad turi ir praktikos). Po kokios savaitės galima nupurkšti ir nuo grybinių ligų efektorium, scoru ar panašiai, bet tai antros eilės būtinybė jauniems medeliams (jeigu aplink nėra senų vaismedžių ir ant slyvukės nesimato gintaro spalvos lašiukų- moniliozės požymio)...
  10. Biologas

    Šilauogės

    Pas mane šilauogės šįmet peržiemojo gerai (antra arba trečia žiema), ir reik pasakyti, kad pusė jų gana nemažai sukrovė žiedų. Tuo tarpu pernai-užpernai po pirmųjų lietuviškų žiemų jos atrodė gerokai liūdniau ir žydėjo prasčiau. Aš sodinau dvimetes-trimetes-keturmetes lenkiškas šilauoges. Senesni krūmai, augę pusiau pavėsyje, pernai augo gerai, tačiau dėl saulės trūkumo šįmet sukrovė nedaug žiedų (čia ne pas mane, bet kur prižiūriu..) O dėl dirvožemio..Tai, manau galima sodinti bet kur, tačiau sunkesnę žemę teks iškasti ir pašalinti pakeičiant specialiai paruoštu mišiniu. Jeigu žemė lengva, tai galima palikti 20-30 proc. ir į ją primaišyti atitinkamai trūkstamas dalis... Jeigu aplink bus neutralus ar šarminis dirvožemis (priemoliai, moliai), tai tada teks gerokai daugiau rūgštinti bei mulčiuoti prie šilauogių esančią žemę, nes molis bus palaipsniui plaunamas ir pateks prie šilauogių, kas nėra pageidautinas dalykas, tačiau kiek rūgrtinti negaliu patarti, reikia matuoti ir apskaičiuoti, bei patikrinti praktiškai (todėl lenkai ir laisto atitinkamo rūgštingumo vandeniu, kad nereikėtų nuolat skaičiuoti ir matuoti vos ne po kiekvienu krūmeliu) .. Aš tarpueilius šįmet padengiau ekologiškai šiaudais (nepurkštais roundapu t.y. glifosatu)... Manau, kad jie ne tik stabdys žolės augimą, bet ir šiek tiek rūgštins dirvos paviršių (tą kurį pirmiausiai plauna polaidžio vanduo)..
  11. Biologas

    Šilauogės

    Aš kokie trys metai eksperimentuoju su šilauogėm.. Kad šilauogės nenoriai auga ar ruduoja (raudonuoja) lapeliai galimos kelios priežastys. Lietuvoje 99 proc. šilauogių parduodama atvežtų iš Lenkijos ir ten itin intensyviai augintų nešildomuose šiltnamiuose du metus ypač geromis sąlygomis (kaip reanimacijoje). Per tą laiką jos išauga beveik iki 0,7-1 m aukščio, tačiau beveik nesumedėja. Pakliuvusios i mūsų gerokai prastesnes sąlygas tiek dirvos atžvilgiu, tiek oro sąlygomis jos, be abejo, reaguoja. Ypač TAI pasireiškia pirmus, kartais ir antrus augimo kitoje vietoje metus. Pradžioje tokie krūmeliai skursta, ruduoja jų lapeliai, nusilpsta, po žiemos kai kurie gali ir nebeatsigauti. Po kelių metų, esant teisingai žemės sudėčiai (apie ją minėjo Yankadi), didžioji dalis krūmelių turėtų atsigauti. Šilauogėm ypač svarbu, kad netrūktų saulės, prie šaknų esanti žemė būtų puri ir kad neperdžiūtų. Lapeliai pradeda raudonuoti, kai trūksta drėgmės, prasidėjus vegetacijai ar pvz. rugpjūčio mėn. temperatūra nukrenta žemiau 4-7 laipsnių šilumos.. Bet tai ne bėda, nes atsiradus geresnėm sąlygom lapeliai greitai įgauna sodriai žalią atspalvį. Mano supratimu, šilauogėm spygliuočių pjūvenos ( tiek smulkios, tiek stambesnės), labai reikalingos, nes jose pradeda formuotis grybiena, susidaro simbiozė tarp šiluogių ir grybų (grybai padeda šilauogėms įsisavinti maisto medžiagas). Esu skaitęs, kad Lenkijoje dalis šilauogių augintojai durpių nenaudoja, nes jiems pigiau gaunasi maišyti smėlį su spygliuočių pjūvenomis bei išbarstyti grybų sporas. Šiuo atveju, dirvą jie rūgština laistydami iš talpų lašeliniu būdu ir į vandenį įpildami atitinkamą kiekį sieros. Pats pastebėjau, kad šilauogėm itin patinka mulčiavimas pušų žieve. Aš savo 20-čiai šilauogių pušų žievės nesunkiai prisirinkau miške, o plantacijai jau reikėtų ieškoti ten kur nužievina.. Dar esu eksperimentavęs, kad su nedideliu kiekiu šilauogių galima žaisti taip: pradžioje sodinant reikiamai paruoši nedidelį kiekį sodinamo substrato, o po metų-kitų, kai randi tam laiko ir lėšų, aplink kiekvieną krūmą nukasi dirvą (iki to gerojo substrato, kuris aiškiai išsiskiria) ir pakeiti žemę. Pvz. aš šįmet taip pakeičiau po pusę karučio žemės nuo kiekvieno krūmo. Šaknų nejudinau, tačiau iškasiau viską iki pat šaknų ir aplink, bei šalia krūmo net pasikasiau po šaknimis. Pradžioje gyvenimo šilauogėms užtenka maistinių medžiagų, tačiau vėliau žemę palaipsniui reikia atnaujinti.. Aišku, tai žaidimas ir ruošiant plantaciją tokiais žaidimais užsiimti nereikėtų.. Taigi, kaip spėju, lapeliai ruduoja arba dėl naujai pasodintų lenkiškų šilauogių arba dėl pavasarį per daug užmirkusių šaknų (dalis jų galėjo pražūti)...nes kad ruduotų seniau kaip 3 metai teisingai sodintų šiluogių krūmų lapeliai nesu matęs (stebiu šilauoges pas mėgėjus 5 vietose, tad šiokios tokios praktikos turiu..) Ir nemanau, kad kaltas pertręšimas, nes tada labai jau eitų į lapus, kurie būtų dideli ir sodriai žali, bet po žiemos jų galai būtų po 10-20 cm nušalę ir išdžiūvę.. Parašykite, kaip ten su tom šiluogėm yra iš tiesų (pavasarį buvo apsemtos vandeniu, jeigu taip, kiek ilgai,ar krūmeliai iš Lenkijos, kiek jauni (dvimečiai, trimečiai..), beveik nesumedėję..? Tiesa, pasakius ruduoti šakelių viršunėlės gali ir dėl degligės, bet nelabai norėčiau patikėti tuom, jai tai yra masinis reiškinys.
  12. Biologas

    Aktinidijos

    Aš jas auginu apie 20 metų. Šis augalas kilęs iš Tolimųjų Rytų (Rusijos) ir yra labai nereiklus. Uogos panašios į nedidelius kiviukus, turi l.daug vitamino C, suvalgius didesnį kiekį gali atlaisvinti vidurius. Puikiai auga pavėsyje, skanios būna tik minkštos uogos t.y. kai pradeda kristi. Arba reikia palaikyti nuskintas keletą dienų. Sunoksta ne vienu metu, uogomis galima mėgautis beveik 2 mėnesius (07.vid-09.vid), tačiau sunokusios visai netransportabilios, matyt dėl to, masiškai neauginamos. Iš jų daromos skanios uogienės ir kompotai. Yra išvesta ne viena rūšis. Sodinti reikėtų 2-4 daigus, nes augalai kryžmadulkiai.
  13. Kaip įtariu, tai grybinės kilmės ligos. Jos pirmiausiai pažeidžia jaunų obelaičių (iki 4-5 metų) žievę. Atidžiai apžiūrėjus, ko gero, rasite atšokusią žievę. Tas vietas reikia tepti tepalų su fungicidais arba fungicidais purkšti kelis kartus kas 3 savaitės...Geriausia ir patepti ir nupurkšti, nes vėjo ar vabzdžių perneštos grybų sporos gali pažeisti ir kitus jaunus silpnesnius medelius..
  14. Biologas

    Šilauogės

    Dėl šilauogių nereikia panikuoti, nes 2011/2012 metų žiema buvo laaabai šalta (jau antra iš eilės), todėl jaunos (ypač sodintos pirmais metais), pašalo, pvz. Varėnos r., Dargužių k. (UAB Jūsų sodai) didžiulis, gausiai derantis, 7 metų, berods, 6 ha šilauogynas taip pat pašalo ir davė perpus mažesni derlių, nei lauktas... Svarbiausia, nepamiršti parūgšti dirvą (pvz. rūgščiomis durpėmis), ją supurenti, neleisti augti žolei, užmesti pušų žievės sluoksniuką ir, be abejo, aptverti, kad pjaudami žolės nenupjautume.. Praktiškai visos, Lietuvoje įsigytos šilauogės yra užaugintos Lenkijoje, kur jas 2 metus augina šiltnamiuose.. Jos paauga iki 40-60 cm, tačiau nespėja normaliai sumedėti ir nebūna užgrūdintos šalčio.. Didesni šilauogių krūmai kainuoja daug (nuo 30 Lt).. Be to, šilauogės ir kiti uogakrūmiai, bei vaismedžiai žiedpumpurius pradeda formuoti prieš metus, antroje vasaros pusėje. Kaip taisyklė, pirmamečiai krūmeliai visas jėgas skiria adaptavimuisi naujoje vietoje ir streso, pasikeitus gyvenimo sąlygoms, slopinimui...
  15. Koloninės obelaitės mėgsta gerą žemę. Smėlyje jos prastai augs ir prastai derės, nes jų šaknų sistema nėra labai gerai išvystyta. Kadangi jos sodinamos gana tankiai, kas 0,7-0,8 (1 m) metro, tai po 4-5 metų sudaro beveik vientisą sieną. Pasodinus rytų-vakarų kryptimi tiek ryte, tiek vakare obelaitės mes viena kitai šešėlius, kas yra labai nepageidautina. Saulei šviečiant iš pietų t.y. vasaros metų beveik virš galvos šešėlis būna gana nedidelis, o iš šiaurinės pusės jo nebūna visai. Taip sodinama ten kur galima laisvai pasirinkti kokia kryptimi augs medeliai. Tačiau jeigu sodinama viena eile norint suformuoti gyvatvorę, tai sodini taip kaip išeina. Daržovės sodinamos kitaip, kadangi nemeta tokio ilgo šešėlio ir šiek tiek pakilusi saulė jau apšviečia jas visas, bei pasodintos rytų-vakarų kryptimi pirmosios eilės sulaiko šaltus šiaurinius vėjus, kai jie atsisuka, todėl labiau susilaiko šiluma... Medeliai meta daug kartų ilgesnį šešėlį, be to, vegetacijos metu vėsesni vėjai jiems ne itin kenkia, nes jie turi žievę, bei lapiją. Tarp kitko, nuotraukose obelaitės pasodintos šiaurės-pietų kryptimi, nes meta trumpą šešėlį.
×
×
  • Create New...