Gintas.

Nu tai gan nebus lygu kaip sakant kad be bakterijų 8t. Pašaro o su 8t. 1kl bet esmė supaprastintai kalbant yra kad bakterijos padeda augalui pasiimti maisto medžiagas kurių jis šeip nepasiimtų net jei ir bus pritręšta. O mitą, kad kviečiai atsėliuoti neša daugiau pelno nei tarkim miežiai aš seniai jau paneigiau.

Man geriau 8tonos ir 1 klasė, bet čia kaip kam pagal galimybes. Aišku kad bakterijos nėra panacėja ir jų papurškus iškart viskas nepasikeis reikia viso komplekso. Bet aš ne vienus metus atlikau bandymus ir pas mane tai veikia ir mano savikaina palyginus su draugų ir kolegų, kurie irgi skeptiškai žiūri į tai smarkiai sumažėjo, o derlius +- toks pat. O apie miliskeviciu iš kur pas jį bus stebuklai kai nėra sojomainos kviečiai kas 2 metai vis kišami. Miežių atsisakė nes nesugeba su pabiromis tvarkytis, žinoma kad nesutvarkys, nes vis kviečiai grįžta į tą patį lauką, o iš jų miežių išimti nelabai yra priemonių.

Taip kulia įdedami maždaug 2 kartus daugiau pinigų į derlių ,kad gauti tokį rezultatą kaip mano. Kalbu apie savo apylinkes Suvalkijoje turbūt užteks mažiau įdėti kad tai gauti.

Nežinau kuris iš bankų duoda geresnes sąlygas nei unija. Čia gal nebent jei ūkis nuo kelių šimtų hektarų prasideda tada gal ir bankuose galima kažką išsiderėti.

Bioversio technologiją naudoju 4 metus kuliu vidutiniškai 1 klase aukštesne nei kontrolėje derliaus priedas +- atitinka ką deklaruoja ir patys pardavėjai. Šiemet kai Žemaitijoje turėjom tokius kritulių kiekius ir dauguma vežė pašarą pas mane be jokių kokybinių tręšimu 1 klasė poroje reisų per nago juodima trūko tik iki ekstros. Kaimynai nelabai tiki, jog mažesniu tręšimu gaunu geresnę klasę ir dažniausiai ir derlių ir mano, jog tręšiu daugiau, nors šiemet išvis be npk buvo auginama. Dauguma čia rašančių nemato naudos iš biologinių preparatų, o aš nematau naudos visokiuose mikrikuose, nematau naudos 3xar4x fungicidų purškimuose. Kiekvieną preparatą, o ypač biologinį reikia mokėti naudoti nesiruošiu čia nieko mokinti ar nurodinėti jei nereikia ar nenorit nenaudokit čia kiekvieno apsisprendimas, bet patariu nepiršti savo nuomonės apie dalykus kurių neišmanot pas jus neveikė taip ir sakykit, kiekvienas turėtų pats išbandyti ir pasižiūrėti.

Dar reikėtų pridėti, kad daug ir nuo metų priklauso, bet taip esat teisus paklausius kai kurių tai Lietuvoje derliai kaip Ukrainoje. Čia gal visi įtikėję firmų reklaminiais video. Šiemet draugas filmavosi vienos įmonės rapso reklamos javapjūtės video ir išdidžiai pareiškė kad jų veislės šiemet kūlė 5t/ha rapso, nors žinojau, kad realybėje derlius pilnai 3t nesiekė. Ir kažkodėl skaičiuojama kad javai duoda įplaukas į biudžetą, o dgp jau ne lygtais sėklos, kuras, technika, detalės ir darbo užmokestis joms nupjauti ir sutvarkyti neegzistuoja nuo jų nėra PVM ir kitų mokesčių taip išeitų,kad dgp yra tax free.

Niekas nežiūrės į to žolyno sudėtį, lygiai kaip dabar niekas nežiūri deklaruojant dėl baltyminių žolynų dobilų gali pasėti 15-20 Proc. Mišinyje ir jis puikiai tinka, nes vizualiai atrodo gerai. O dėl baltyminių išmokos taip nesamagu, bet kogero nėra kitos išeities kaip ją prarasti.

Tai ar visi jas sės ? Ar visi tuo užsiims ? Ir net jei visi imtų ir užsėtų tas liucernas aišku, kad įmanoma tuos 3mln tonų parduoti Saudo Arabijoje čia mizeris jie dešimtis kartų daugiau nuperka nekalbant apie kitas šalis. Čia yra vienas iš pavyzdžių kaip reikia mažiau verkti ir daugiau naudoti galvą, kaip iš esamos situacijos gauti daugiau naudos. Lietuvos žemės ūkis pats neefektyvaiusias visoje ES todėl, kad dauguma nori sėti kviečius po kviečių iki grabo lentos ir paskui kaltinti viską nuo klimato kaitos iki valdžios, jog neįmanoma išgyventi. Kai tuo tarpu Europoje (nebent kokioje Rumunijoje dėl akivaizdžių priežasčių) nėra tokio dalyko kaip augalininkystės ūkis.

Nežinau ką laikot geromis žemėmis, bet aš sėju žolės mišinius su liucerna Žemaitijoje kur teoriškai rūgščios žemės ir našumo balas apie 30 ir puikiai ji auga ir dera. Nesakau, kad su šituo būdu laisvai gali augalininkystės ūkis mesti javų auginimą ir persiorientuoti ant šito tiesiog sakau kad tai mano galva gera būdas išnaudoti šitą dgp situaciją. Beto lenkai kasmet perka pašarus vienas gretimas ūkis jau prieš kelis metus pardavęs karves visas pievas šienauja ir jiems parduoda kadangi pas mus javų derliai ne vidurio Lietuvos sako, kad uždirba panašiai tą patį ką auginant javus.

Pažiūrėkit Vytautas notill youtubej. Pradėjo auginti liucernas arabams. Kaip minėjo kaina 150-190€ už t. Sausųjų medžiagų. Per metus bent iš mano patirties nesunkiai galima užauginti apie 8t. Priklausomai nuo metų dirvos derlingumo tręšimo ir pan. galima ir 10t viršyti. Tai nesunku paskaičiuoti pajamas. Žinoma pelną jau kiekvienas ūkis pasiekia skirtingą kaip ir su javais. Bet reikia turėt galvoje, kad tokiam pasėliui nereikalingi jokie purškimai ir azotinių trąšų reikia minimaliai.

Na eiliniai metai eiliniai ir galvosūkiai dėl herbicidų. Ką šiemet naudosit ar jau panaudojot ? Pupose kalifu daug kas patenkinti, o kaip su juo žirniuose nėra streso jiems, susitvarko su žolėm ?

Kaip suprantu kai kurie užkietėję trešėjai bando paneigti visiems agronomijos dėsnius, jog didinant trąšų dozę eksponentiškai mažėja jų duodamas derliaus priedas.

Žemaitijoj pirmą kartą per 2 mėnesius rimčiau palijo 9mm šiandien. Iki tol per beveik 2 mėnesius 5mm.

Nereikėtų suabsoliutinti šitaip tų sąlygų. Pavyzdžiui pas mus per 2mėn. 5mm kritulių. Ši savaitgalį kai pietus maudė mums vėl tik 3mm. Kas bėrė pavasarį npk ant žieminių granulės vis dar matosi ant dirvos.

Kiek žinau dabar atnaujino ir nebereikia spaudyti ekrane yra kaip pas visus pasukus vairą.

Iki 2027m.

Gerose žemėse ir auginant intensyviai Laureate labai gera veislė, bet jei žemės skurdesnės verčiau rinktis kažką kito šiemet prastesnėje žemėje sertifikuota Laureate prasčiau derėjo nei n atsėlio ūkiniai miežiai.

Tame ir esmė, kad tas žemas ph ir nekoks humusas tiesiogiai neįtakoja derliaus ( čia mano nuomonė). Kaip pats sakot užpernai 8t, nes buvo palankūs metai +- optimalios sąlygos ir pan. Bet praėjusį sezoną, kai buvo netokios palankios sąlygos, bet turbūt sutiksit, kad jos nebuvo tokios prastos, kad derlius sumažėtų dvigubai, būtent tada tie prasti dirvožemio rodikliai pasireiškė labiau ir smarkiai sumažino derlių. Jei kaip sakot lengvi dirvožemiai daug kalninės medžiagos nereikės ir jei yra galimybė kalkinčiau, pasiskaičiuočiau bent ant 6 pH. Arba kelis metus mažesnėm dozėmis.

Taip būtent vienas pažįstamas šitaip apsisšovė kai uždeklaravo ir visai nebegalėjo į jaunųjų paramą pretenduoti.

O ar sakiau kad jis nereikalingas ? Aišku, kad reikalingas kaip ir beveik visa periodinė elementų lentelė, bet ar mes tręšiame visą periodinę lentelę ? Esmė, kad sunkiųjų metalų Lietuvos dirvožemiuose švelniai tariant yra augalams pakankamai labai ilgam ir jų dar įnešam tręšiant tai jei pradėtų visi purkšti juos dar šuliniuose vanduo kaip mat paskanėtų . O gryžrant prie šliužų temos juos kontroliuoti padeda fosoforo trąšos tiksliau kai ant jų granulių jie užšliaužia ir išdžiūsta, bet tada dirvožemyje turi būti pakankamai fosforo kol tas nuo paviršiaus numigruos giliau arba dalį lokaliai, o dalį ant viršaus.

Mano galva sunkiųjų metalų naudojimas tikrai ne išeitis. Pakankamai ir taip jų prisibarstom ir prisipurškiam. O dėl šliužų pagalvokit kuo šis ruduo skiriasi nuo praėjusio kai tu šliužų buvo žymiai mažiau. Ogi drėgmės kiekiu. Šiemet gal vėl bus sausas ruduo ir vėl jų nebus plius šią žiemą šąlo bent kelis kartus virš -10 ir beveik arba visai be sniego, o šliužai labai neatsparūs šalčiui. Kita vertus nors pas mus vakarų pusėje rudenį lijo kelis kartus daugiau nei vidurio Lietuvoje dėl šliužų bėdų nėra, nes nėra tiek rapso, nors šiemet visi jo prisėjo kur galėjo tai kitąmet gal ir šliužų atsiras.

Būtent iš mano aplinkos 3 draugai būtent dabar laukia 2023 metų, nes kaip ir pažadėta jau po 60k duoti. Nors jie su gyvuliais tai gautų šimtų procentų ir šiemet, bet laukia ir rizikuoja, nes neaišku kokios tos taisyklės bus tais 23 metais.

Nei čia užstatys visus tom vėjo ir saulės elektrinėm nei ką per visą Lietuvą duok dieve 1000ha jeigu bus užstatyta per 10metų jau bus įspūdinga.

Šeip yra didesnis "brudas" kur gerai isikabina tai nendrinis eraičinas, bet jis jau daugiametis tai posėlyje kažin kiek rudenį pasėtas spėtų suvešėti, bet pievoje tai jis užgožia viską jei dažnai nepjauni auga visur ar smėlis ar molis ar žvyras. Užaugina labai daug masės. Kai kur augina juos energetikai, nes pašaras iš jų šeip sau, o masės daug.

Taip vienmetė svidrė auga gerai tiek po žeme tiek virš jos, bet trąšas jos mėgsta ir pradžioje jautri drėgmės stygiui todėl skurdesnėj žemėj gali nebūti tikimosi efekto, bet pas jus lyg nėra labai prastos žemės. Kai draugas susidomėjo ja papasakojau kaip auginu žolės antsėliui pasisėjo ir jis taip pat. Kai paklausiau po šienapjūtės kaip užaugo sako geriau būčiau nesėjęs vos po 5 rulonus iš hektaro pririnkau. O esmė, jog kalvotas laukas, sausas pavasaris ir pagailėta azoto, nes saugojo dobilus iš įsėlio. O svidrei azoto kiek duosi tiek ji suės. Nežinau gal jūs viską žinojot, bet gal kažkam kitam bus naudinga informacija.