Jump to content

TOP nariai


Populiarus turinys

Showing content with the highest reputation since 2014.11.06 visose temose

  1. 22 points
    Mano naujausias projektukas. Ieškojau ilgai normalaus purkštuvo už nedidelę kainą, kad eitų suderinti su trimble, nes turiu ekraną 750. Galiausiai teko susitaikyti su ta mintim, kad pigiai lengvai suderinamo nerasiu, tai ieškojau su kokiais nors defektais. Už 6 euro pavyko nupirkti uk berthoud major 32, 24m stangos, nė vieno virinimo, reguliuojasi posvyris ir kintama kiekvienos štangos geometrija, išsilanksto į 12 m jeigu reikia mažą lauką purkšti, vėžių sekimas. Neveikė tik normos reguliavimas nuo greičio, bet čia tikriausiai pataisoma. Sužinojau ir naują dalyką - sekcijos yra ne atskiros šlangos, o viena bendra magistralė, tačiau sekcijų darbą atlieka oro vožtuvai, kurie uždaro purkštukus. Teoriškai kaip ir privalumas, purškimas tiksliai nutraukiamas ir pradedamas geru slėgiu, kitaip nei su šlangom, kur pradžioj dar nubėga likutis, o vėliau kol slėgis užsipildo. Kadangi planuose field iq iš Trimble, o jie vienu moduliu valdo iki 12 sekcijų, nusprendžiau sekcijų "pasidauginti" iki 12 iš dabartinių 4. Tam teko įsigyti tokius vožtuvėlius, kurie fainai montuojasi į blokus Vožtuvėlis gauna orą, bet jo nepaleidžia į purkštukus kol negauna signalo uždaryti. Taip atrodo jau sumontuotas vienas blokas, 3 sekcijos. Einant į sekcijų galus vieta mažėjo, tai teko susivirinti laikiklius, kad sumontuoti virš magistralės valdymą nusprendžiau daryti per rėles, mažiau šansų sugadinti valdymo kompiuterį, jeigu kas nors nepasiseks. Radau seną elektros dėžutę ir daugmaž viską pavyko sutalpinti. kiekvieną laidą apsaugojau papildomu saugikliu, jeigu kuri nors sekcija neveiks, bus nesunku atsekti kur gali būti bėda. Persidariau laikiklį traktoriuje, nes ekranas tikrai sunkus, senasis nelabai tinkamas atrodė.. + isobus jungtis, daugmaž išsiaiškinau kaip originaliai būna, +- toje vietoje ir sumontavau Trimble reguliuoja srautą pagal litrus, tai dar reikėjo matuoklės srauto, įmontavau prieš filtrą, nes daugiau sudėtinga kur dėl žarnų judėjimo Galutiniam variante atrodo visai tvarkingai, dėžėje, tiesa, vietos beveik nebeliko Tai va, dabar purkštuvas 12 sekcijų, gps uždarymas, normos valdymas. Hidraulika veiks per senąjį kompą Kam įdomu: field iq - 2800 eur Srauto matuoklė - 500 eur Pneumatika apie - 500 eur Visokios smulkmenos apie 100 eur, darbo daug, bet jo neskaičiuoji. Kol kas negalėjau vandens pilti, tai gal dar teks pavargti su kalibracijom, bet viską šiaip pavyko pasidaryti savo jėgom Taigi, purkštuvas gavosi apie 10 k, bet pagal savo galimybes galėtų konkuruoti su kelis kart brangesniais
  2. 20 points
    Biesas

    Už kiek perkate žemę?

    na štai ir užkandau. Ačiū Dievui ir palankioms aplinkybėms, kad galiu šiuo malonumu mėgautis. Apie ką aš norėjau parašyti? Na tarkim, kad ir apie tai: Gerą dešimtmetį skaitau forumą. Stebiu ūkininkų ir ūkių evoliucijos raidą. Kreivė kaip kilo aukštyn, taip kyla ir šiandien. Žvelgdamas į save, kolegas ir Lietuvos ūkio raidos istoriją nuo baudžiavos pabaigos laikų. T.y. 1863m. Ūkininkai dabar išgyvena švytintį aukso amžių. Tad su tuo reiškiniu visus jus nuoširdžiai ir sveikinu. Bet per tą, dešimtmetį forumo skaitymo laikotarpį, niekada nepreskaičiau nieko panašaus į tai, kad bent vienas prakutęs šimtininkas, pustūkstantiniokas, ar koks multitūkstantinis ūkininkas imtų ir parašytų: - Vyrai, man jau gana žemių. Dabar statysiu, o pastatęs išlaikysiu našlaičių vaikų namus!!! Na kad mažieji bėduliai ramybės ir šilumos ant tvarto ar šulinio dugne neieškotų. Na lenkiu prie to, ką darė ponai Plechavičiai, Tiškevičiai, Tyzenhauzai, Giedraičiai. Jie statė bažnyčias, išlaikė vienuolynus ( vienuolynai tuo metu buvo stiprūs švietimo sistemos plėtotojai ) bet mūsų laikais užtektų ir namelių vaikučiams, kurie augtų darnoje su gamta ir dvasioje su meile žemei ir darbui. Tai klausiu dar kartą, nuo kelinto HA pasidaro gana? Nuo kada galima pradėti statyti vaikų namus? O dabar apie ekonomiką ir kas, kur, kada ir ką sumažins. Kaip žinia, rimtesni ir praktiškesni stipresnių vakarų šalių ekonomikos tyrinėjimai atsiskleidė ne bet kada o tamsiuosiuose vidurmažiuose. Pirmieji buvo fiziokratai o vėliau prisijungė ir juos kritikavo merkantilistai. Gal ne visiems įdomu kaip jie atsirado, bet turi būti įdomu ir ateičiai naudinga žinoti, ką teigė tiek vieni ir kiti. Tai va, niekas nežino kodėl, net ir savo prigimtimi nelabai artimam ekonomikai, šovė tokia mintis prancūzui - Pjierui Samueliui Diupontui. Nuo jo ir kilo fiziokratų judėjimas. Tai va, p. Pjieras sumąstė, kad visa valstybės ūkio ašis sukasi apie žemės ūkį ir apie apie Dievo valią! ( juk viduramžiai ) Jis teigė, kad ūkininkas iš žemės paima "pradą" kuri naudoja tolimesnė ekonomika ( perdirbėjai ir paskutinė grandis - vrtotojai ) ir ciklu apsisukusi žū produkcija grįžta atgal pas ūkininką su pinigine verte. Todėl reikia remti valstybiniu mąstu žemės ūkio veiklą ir jos privačią nuosavybę. Nes tai turtina valstybę. Nieko stipraus jis daugiau ekonomikos mokslui nepateikė, bet baudžiavai ir vergovei tai buvo vilties spindulys. Bet jis suformulavo pakankamai aiškią tvarką ir dėsningumų raidą. Atskyrė privatinę nuosavybę kaip prioritetinį įrankį. Diuponto mintis gyva ir šiais laikais. Visų šalių ekonomikos tą pateisina ir taiko. Remia subsidijomis savo žemės ūkį. Niekas nuo viduramžių nepakito. Žemės ūkis tapo yra ir bus šalies ekonominio vystymosi atskaitos taškas. Savo žemės ūkio rėmimo panaikinimas ekonomikoje reiškia - svetimos ekonomikos ir jos žemės ūkio rėmimą. Tą suvokė merkantilistai. A. Smitas. Jis kritikavo nemažai Diupontą. Tai buvo priešinga filosofija fiziokratams. Bet Smitas akcentavo prioritetą žemės ūkiui bei rėmė eksporto augimą o importą vertino kaip neigiamybę. Vėlesniu laikotarpiu ekonomikos mokslas stiprėjo ir plėtėsi savo apimtimi. Bet jo paraštėse ir pasąmonėje šių dviejų judėjimų dvasia liko. Todėl, kiekvienas turite teisę su nuosavybe elgtis kaip tinkamas, bent jau kol kas. O išmokos dingti negali. Jos gali transformuotis, teleportuotis ar paprasčiausiai kisti į kitą formą. Bet jos išliks. Be jų niekaip. ( pamenate, kaip SSSR nurašinėdavo penkmečio pabaigoje skolas šalies ūkiui. tai buvo ne kas kitą o tam tikros formos ūkio subsidija ) Linkiu sau ir jums, tegu purto krizės, sproginėja ekonomikos burbulai, ( bet tik ne parako ar urano užtaisai ) mes darbo turėsime visada, nes streso metu žmogus valgo daugiau
  3. 18 points
    ramunas.s

    Už kiek perkate žemę?

    nu chebra baikit. jus be tu paramu nieko daugiau nezinot, negana technikos tai dar zeme nori uz beveik dyka gauti, dar gal ir bobos uzsimanysit per parama gauti?
  4. 17 points
    ceck

    Pavasario darbai

    Vyrukai atsipalaiduokit,viskas bus gerai,sveikatos yra gamta irgi draugiška
  5. 16 points
    tom tom

    Skiltis chemijai

    Matau kolegos kalbate apie cikocelį, tad galiu pasipasakot. 20 metų dirbame su Litagra... sėklos, trašos, chemija. Pernai metais negaunu cikocelio, pats kaltas, laukiau iki paskutinės dienos, neliko. Praeitą rudenį, Spalio mėnesį nuvažiuoju į Litagrą ir sakau. Kada planuojat turėt reguliatoriaus, nes pernai turėjau problemų, norėčiau nusipirkti ar užsisakyti iš anksto. Sako puiku. Dabar sudarinėjam sąrašus, tai įtrauksim ir tave, nes gausim ribotą kiekį. Atsakau, kad puiku ir išvažiuoju. Praėjus kalėdoms kiekvieną mėnesį pro soną važiuodamas užsukdavau ir klausdavau ar dar negavote. Atsakydavo, kad nesirūpink, tik gausim iškarto skambinam. Paskutinį tokį atsakymą gavau prieš 2 sav. Nuvažiuoju šiandien, sakau reikia chemijos ir kaip dėl to cykocelio. Sako... kokios chemijos reikia, o cikocelio tai žinok jau neturim. Kaip neturit pasiteirauju? O tai kaip sąrašai...? Atsako... Tai vat supranti tu komplekto neimi, tai tau ir cikocelio nėr. Tai sakau B****... Iškur man žinot, kad komplektą reik imt...? Sakau ar pranešėt apie situaciją, juk kas mėnesį atvažiuodavau... sakėt nesirūpink, esi sąraše, pranešim. Ir jie mano priekaištu negirdi, kaip užburti, tu komplekto neėmei. Tiesa pasakius buvo šlykštu žiūrėti... kai suaugęs vyras ir dvi pusamžės moterys, turi tiek kiaulės snukio savyje, kad po tiek metų bendradarbiavimo gali taip šikti tau į veidą. Daug riebių žodžių sukosi galvoje, bet išlaikęs taktą, pasakiau, kad nieko nepirksiu daugiau. Padėjau kryžių ant Litagros visiems laikams. Man aplamai labai keista, kai šiais laikais, kai regione 6 pardavėjai, taip galima išsipisinėti.
  6. 15 points
    jevgenijus

    žiemkenčių buklė

    Ir as, ir as turiu ka fotkint tik nezinau kaip su telefu zmoniskai ikelt...issiaiskinau.
  7. 14 points
    Srekas

    Anekdotai...

    Diena tą sykį, pamenu, išpuolė ne iš gražiųjų – protarpiais vis palynodavo, pūtė žvarbus vėjas. Nors sveikata buvo tokia pat pizdavota kaip ir oras, pataisyt ją šansai buvo menki. Iš vakaro su Pralgauskiu patvarkėm visą jo užpiltinę, kaip kokie asilai pamiršę bent lašą pasilikt pusryčiams. Brigadininkui buvau pasižadėjęs sėkmingai baigt traktoriaus remontus, nes ne už kalnų jau buvo pirmieji pavasario darbai, bet nuo saldžios, iš gryno spirito ir uogų pagamintos užpiltinės galva barškėjo taip, kad tie pažadai man buvo giliai dapizdy. Kad atrodyčiau smarkiai dirbantis, pamirkęs ranką atrabotkėj, išsiterliojau veidą ir pusę ryto prasismaukiau po dirbtuves ieškodamas ką čia išrijus. Mano nelaimei, sausra dirbtuvėse buvo kaip Afrikoj... Staiga lauke išgirdau burzgiant mašiną. Išlindęs pasicekavyt pamačiau, kad į kiemą kaži ko užsuko viliukas. Jo šoferį, durpyne dirbantį Praną, gan neblogai pažinojau. „Sveikas, Pranai. Kaip žmonikė, kaip vaikai? Kokio bybio tau čia mūsų dirbtuvėse prireikė?“ - priėjęs mandagiai pasiteiravau, suprasdamas, kad negražu pradžioj pult prie kalbų apie reikalus. „O, Vaciuk, sveikas gyvas“ – ištiesė ranką Pranas ir kaip mat ją patraukė, pamatęs, kad aš tepaluotas visas kaip velnias. „Gerai žmona laikos, septintas mėnuo jau eina...“ „Pizdu, paskui, papasakosi“ – nutraukiau bičiulį. „Gal turi bardačioke ar po sėdynę ką užsikišęs? Aš, žinok, viena koja grabe nuo ryto“ Mano dideliam džiaugsmui, Pranas turėjo. Be žodžių kaliau penkiasdešimt, ir prisidegęs cigaretę, giliai įtraukiau dūmą. „Ooo... zajebys... vėl spalvotai matyti pradedu“ – atsidusau. „Dabar jau galim kalbėtis. Ale, žinai, įpilk, Praneli, gal dar vieną...“ Man baigus sveikatinimosi procedūras, pradėjom šnekėtis. Pranas ėmė pasakotis apie šeimyną, nėščią žmoną, darbus. „Šiandien načialnikus vežiau į Rėkyvą“ – nusižiovavęs pradėjo pasakot bičiulis. „Ir žinai ką mačiau? Ten krautuvėj apelsinų buvo išmetę. Eilė jobanyj vrot kokio ilgumo buvo...“ Čia pat Pranas pridūrė, kad biški pažįsta tos parduotuvės vedėją – esą ana kartu su jo žmona prekyboj mokinos, ir Pranas pradžioj ją kadrino. Bet dėl kaži kokių priežasčių, liaudiškai tariant, b**** gavos... Žodžiu, vedėja prasitarė, kad prekyboj apelsinai greit baigsis, bet sandėly dar jų liks. Gal rytojui, gal geriem žmonėms, gal dar kam... „Žinai, žmonai dabar vitaminų reikia, tai sutarėm, kad po pietų atvažiuosiu paimt. Nenorėjau prie valdžios jų vežtis“ – paaiškino bičiulis. „Suprantu.. suprantu..“- numykiau. Tuo tarpu mano galvoj užsisuko minčių karuselė... „Jobšikmat, apelsinai! Vaisių vaisiai! Už patį vaisių karalių – vaisių vyną gardesni! Net nepamenu kada valgiau juos paskutinį sykį“ – galvojau sau, tik viena ausim beklausydamas, kaip apie savo nėščios žmonos poreikius kažką pasakoja Pranas. „Nepyk Praniuk, turiu lėkt, kurviškai šikt užsimaniau“ – staiga sumelavau. Atsisveikinom ir nuskuodžiau į dirbtuves. Apsiplovęs rankas gazoliu, sėdau ant dviračio ir numyniau tiesiai į fermas. Galvoj jau buvo užgimęs apelsininis planas... Susiradęs Eleną išsivedžiau ją į lauką ir, pavaišinęs kišenėj turėtu saldainiu, užklausiau: „Tai kaip tau, Elenyte, darbas sekasi? Seniai kažkaip bebendravom. Sakė, laikrašty įdėta buvai?“ „Buvau įdėta. Ir ne veltui“- išdidžiai tarė Elena. „ Pats žinai, kad ilgą laiką dirbau pamainine melžėja, bet va, paskui pasiprašiau pirmaveršių grupės. Ir man davė dvidešimt penkias telyčias! Pradžioj sunku buvo žinot jų produktyvumą, todėl įsipareigojau primilžti iš kiekvienos po 3900 kilogramų. Bet jau per pirmą pusmetį primelžiau po 3050 kilogramų, todėl metiniai įsipareigojimai pernai buvo įvykdyti su kaupu!“ „O tu jobtvaimat, man tuoj vėl pradės galvą skaudėt...“ – sumurmėjau sau tyliai po nosim. „Klausyk, Elena, man reikia tavęs kaip moters. Važiuojam į Šiaulius. Dabar. Dviese...“ „Ką? Kaip? Kas?“ – melžėjos pirmūnės akys vos neiškrito lauk iš akiduobių. Supratau, kad reikia atskleisti kortas. Paaiškinau Elenai, jog yra galimybė Rėkyvoj gaut apelsinų, bet tam man reikia jos pagalbos. Kurį laiką it telyčia pamykusi, ji galiausiai sutiko. „Bet iki pavakario turim spėt grįžt“ – tarė ji. „Spėsim, būk rami, čia gi pora valandžikių daugiausia“ – nuraminau. Elena, nors jau ir nebe mergiško amžiaus, vis dar buvo -aitė. Jaunystėj buvo graži merga ir kavalieriai prie jos rikiavos į eilę, bet, matyt, dėl per didelio išdidumo, nė viens jai neįtiko. Laikui bėgant tas simpatijų būrys išsisklaidė, ir Elenos širdis taip ir liko laisva. Tad visą ją atidavė darbui... Iš Poviliuko pasiskolintu Ižu išbirbėm po kokio pusvalandžio. Nors ir sakiau Elenai, kad apsirengtų šiltai, ta visgi išsipuošė – vietoj rekomenduotos vatinkos užsivilko ploną išeiginę kurtkelę, vietoj praščiaikų apsiavė proginius batelius. Taip apsirengus lėkt per žvarbų vėją, tegu ir lopšy, buvo tikrai šalta. Nu, bet kaip sakoma , šalta vienai, gražu visiems... Nuzvimbėm į Rėkyvą gan greit, be jokių sutrukdymų. Sustojęs prie krautuvės liepiau Elenai pasiruošt – po šikna laikytą pagalvėlę užsikišti priekin už striukės. Pats tuo tarpu nušokau nuo motociklo ir nuėjau vidun, ieškot vedėjos. „Gera diena, gerbiamoji“- tariau ją susiradęs. „Aš - Vacys Maslionka, Čirvinskio Prano pažįstamas. Pranelis minėjo, kad apelsinų turėjot. Ir, sakė, galit nėščioms moterims pagelbėt...“ – šelmiškai mirktelėjau akį. Vedėjai nespėjus nė išsižiot, kyštelėjau ranką į atvypusią jos chalato kišenę ir palikau ten į triubikę susuktus rublius. Tuo pat metu, it prisuktas pradėjau bėdavotis apie tai, koks sunkus manosios nėštumas – visą laiką pykina, nepadeda jokie liaudiški metodai. „Socialistinio lenktyniavimo nugalėtoja, darbu pelniusi šlovę, gulinėja dabar kiauras dienas ir žiaukčioja. Ką besuvalgytų, vis negerumas užeina. Nieko mėsiško į burną nebeima... Vitaminų trūkumas...“ – graužia nata užbaigiau savo monologą. Tiesą sakant, kalbėjau taip įtikinamai, kad net pats pradėjau tikėt. Kaip tik tuo metu girgžtelėjo durys ir į krautuvę lėtai įkrypavo Elena. Tvirto stoto melžėja su už striukės užkišta pagalvėle atrodė įspūdingai ir neleido suabejot mano pasakojimu. „Ilgą laiką dirbau pamainine melžėja, bet paskui pasiprašiau pirmaveršių grupės. Ir man davė dvidešimt penkias telyčias…“ – nė nepasisveikinusi, vis traukydama snarglį pradėjo pasakot mano nėščioji. Nežinia, kiek laiko būtų skambėjusiosios didingos kalbos apie pienininkystės ūkio pirmūnės pasiekimus, bet vedėja jas greit nutraukė, mostelėjusi galva sandėlio link. Supratau, kad atvykom ne veltui... Rėkyvą palikom su laimikiu, apie kokį negalėjau pasvajot nė slapčiausiose fantazijose – geraširdė vedėja apelsinų mums atseikėjo net pusantros dėžės! Nežinau, kas šitoj medžioklėj pamačijo labiausiai, bet buvau pasiutusiai patenkintas. Toks patenkintas, kad ryžausi Eleną nustebint maloniu siurprizu – pasukau ižą į Šiaulius. Nusprendžiau pašaut iki traukinių stoties ir ten savo kompanjonę pavaišinti beliašais... Likimas kartais būna negailestingas. O kartais tiesiog keistas ir nenuspėjamas. Toks jis buvo ir tą syk... Mums su Elena prie motociklo beraitant po trečią beliašą (į vidų nėjom, nes buvo baugu, kad iš lopšio koks nors miesčionas neišpyzdintų apelsinų), iš už nugaros išgirdau pažįstamą balsą: „Sveikas Vaciuk, kokiais tu čia daba vėjais?“ Atsisukau – už nugaros stovėjo dar nuo profkės laikų pažįstamas elektrikas Vladelis. „Ai, va, bliacha, bobikę pas akių daktarus atvežiau“ – leptelėjau nenorėdamas išsiduot. Elena kilstelėjo akis ir, nepratardama nė žodžio, toliau godžiai pribaiginėjo beliašą. Putlios, riebaluotos lūpos spindėjo kažkaip gundančiai. Persimetėm su Vladeliu keliais žodžiais ir tas patraukė į stotį. „Lekiu pas brolį į Šeduvą. Ten degtinės užvežė“ – ištarė atsisveikindamas... „Pizė kazė, Elenyte, ant arklių! Odisėja tęsiasi“ – ryžtingai šūktelėjau kompanjonei, vos tik Vladelis nuėjo. Elena lyg ir pradėjo kažką sakyt, bet jos žodžiai prasmego ižo burbime. Nors važiuot buvo šalta, o apelsinais apsikamšiuisiai mano kompanjonei dar ir nepatogu, reikalas buvo svarbus. Tad į Šeduvą nuskriejau it koks motociklų ralio čempionas. „Moku rubliais ir apelsinais“ – pasilenkęs tariau pardavėjai, kai ta žiojosi sakyt, jog degtinės jau nebėra. „Supratau“ – tarė ir iš po prekystalio ištraukė keturis sabonius. „Galiu tiek.“ „Žinot, kaip sakoma, geriant reikia žinoti saiką, kad netyčia per mažai neišgertum...“ – atsidusau traukdamas iš užančio apelsinus. Pardavėja šyptelėjo ir pridėjo dar du butelius... Puikus sandoris, ką bepasakysi. Visas švytintis grįžau pas lopšy sėdinčią sustyrusią Eleną. Pažvelgiau ir širdį suspaudė nerimas. Kaip aš taip?.. Kaip aš taip nepagalvojau?.. Nugi neparsivešiu saugiai degtinės butelių lopšy tarp apelsinų suguldytų... Laimei, sprendimą pasiūlė Elena – iš kiosko nusipirkom kelis „Komunizmo aušros“ numerius ir kruopščiai suvystėm į juos arielką. „Nu va, Elenyte, į Rėkyvą atvažiavai nėščia, o iš Šeduvos jau su kūdikiais lopšy išvažiuojam“- tariau tiesdamas kompanjonei savo vatinkę. „Sėsk dabar už manęs, ir stipriai apsikabink. Lopšys tegu kroviniui lieka“ Grįžt namo teko tiesiai prieš vėją, kuris kiaurai košė pavasarinę Elenos kurtkelę. Prasidėjęs smulkus lietus pasiuto plakt veidą. Galėtum pagalvot, pizdavota situacija. Bet ji tokia nebuvo... Lopšy ritinėjosi krūva apelsinų, saugiai suvystyti pūsojo šeši buteliai degtinės, o iš nugaros jutau stipriai prisispaudusios Elenos šilumą. Netoli Šedbarų dešinė jos ranka palengva nuslydo žemyn. Mane iš vidaus pradėjo mušti karštis... „Paleisk mane prie fermų. Po darbų aš pas tave ateisiu, pasidalinsim apelsinus“ – sušuko ji, kai jau buvom netoli namų. Nieko nesakęs linktelėjau galvą ir pasukau motociklą į dumblėtą lauko keliuką. Diena, prasidėjusi taip šūdinai, žadėjo puikią pabaigą. „Reiktų iš kažkur kokį kvietką susiveikt“-pagalvojau. „Visgi ryt kovo aštunta...“ ------------------------------------ Tokia va istorija man nutiko vienais metais, kai krautuvėse beveik nebuvo apelsinų ir Gorbačiovas pradėjo savo kovą prieš alkoholį. Žiūriu dabar į naują valdžią, su užsidegimu kibusią į kovą prieš alų, vyną, cukrų, dyzelines mašinas ir dar visokius kitokius dalykus ir galvoju... Jūs kovokit, kovokit. Iš tos kovos tikriausia b**** gausis, bet užtat kiek gražių naujų istorijų liaudyje gims...
  8. 14 points
    Srekas

    Anekdotai...

    Horoskopai 2017 m. uždraudžiama gerti alų lauko kavinėse. 2018 m. iš mokyklos programų eliminuojami visi literatūros kūriniai, kuriuose minimas alkoholis. Uždraudžiami Dikenso „Didieji lūkesčiai“, Škėmos „Balta Drobulė“, taip pat – visi Šekspyro sonetai. Vietoje jų įtraukiamas apsakymas apie Pilypuką, kuris pamatė alaus butelį ir jam išdegė akys. 2019 m. uždraudžiama viskas, kas sukurta galimai vartojant alkoholį. Išlenda istorinis faktas, kad himną Kudirka parašė siurbtelėjęs obuolių vyno. Skelbiamas valstybinis konkursas naujam himnui sukurti. Jį laimi Amberlaifas. 2020 m. Seimas reklamos agentūroms duoda užduotį sugalvoti naują pavadinimą Alytaus miestui, nes iš dabartinio pavadinimo raidžių susidėlioja žodis „Alus“, kas skatina alkoholizmą. 2021 m. nuolat tikrinamas visų gyventojų blaivumas. Prie kiekvieno namo pastatomas pareigūnas su alkotesteriu. Už išėjimą į gatvę „su kvapeliu“ gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Tais pačiais metais grąžinama mirties bausmė. Priežastis – perpildyti kalėjimai. 2022 m. parduotuvėse uždraudžiama prekiauti gira ir kefyru, vėliau – visais produktais, iš kurių rūgimo procese gali išeiti alkoholis. Po ilgų svarstymų Seimas leidžia prekiauti duona, bet tik lyginėmis mėnesio dienomis nuo 8 iki 11 valandos. 2023 m. uždraudžiamos stiklinės, buteliai, ąsočiai ir visos kitos talpos, kurios galėtų būti skirtos ir alkoholiui. Vandenį namo žmonės nešasi plastikiniuose maišeliuose. 2024 m. uždraudžiami balkonai. Priežastis – skundas, jog balkonas – tai beveik terasa, o terasa – beveik kavinė. Balkonai nudaužomi, vėliau vadovėliuose tai pavadinama Lietuvos architektūros pavasariu. 2025 m. Uždraudžiami vaikai, kurie buvo pradėti apsvaigus nuo alkoholio. 2026 m. Seimas renkasi į neeilinį posėdį dėl itin gausios lietuvių emigracijos į Baltarusiją ir Šiaurės Korėją. 2027 m. susiprantama, kad Lietuvos Nepriklausomybės aktas surašytas „blaivumo normų neatitinkančiomis sąlygomis“. Lietuva patenka atgal į Rusijos sudėtį.
  9. 14 points
    tadasg

    Trašų kainos

    Aš neimčiau dabar to karbimido. Kad ir iš kitos kontoros ir už tą pačią rinkos dabar kainą , bet iš principo nepirkčiau iš Kauno grūdų.
  10. 14 points
    linas78s

    Už kiek perkate žemę?

    Nebereikalo Lenkijoje virš trijų šimtų hektarų nemoka išmokų, ir Lietuvoj reiktų viršini du šimtus ha sukis kaip nori be išmokų,nes dabar kai nežino kur dėti tiek pinigų tai ir darosi nesąmonės
  11. 13 points
    EkoDarius

    Pavasario darbai

    Būna net ir juokų nesuprantančių
  12. 13 points
    ceck

    Pavasario darbai

    Su šventem visus
  13. 13 points
    buster540

    Pavasario darbai

    Mano seja ligoninej akuserijos skyriuj, sianakt sunus gime tai sesiu su didziausia palaima siemet
  14. 12 points
    drapox

    Pavasario darbai

    Man liko apie pusė pavasarinės sėjos, bet tikrai nesidžiaugiu tuo, kad kažką jau pasisėjęs, greičiau jau atvirkščiai. Manau, kad paskubėjau. Nes dygs ilgai, o po to užsitrauks paviršiui pluta, o iš to nieko gero. Iš praktikos žinau, kad anksti ir šaltai pasėjus dygimas užtrunka 2 ir 3 kartus ilgiau nei vėliau ir šiltai pasėjus, jei yra pakankamai drėgmės. O drėgmės šiemet tikrai netrūksta. Sėjos kalendoriniai terminai daugiau manau surišti su gegužės mėnesyje dažnai ateinančia sausra, o ne saulės kampais virš horizonto ar kitom nesąmonėm. Užtektinai pavyzdžių iš savo ūkininkavimo, bet šį kart pateiksiu kitą pavyzdį irgi iš gamtos. Visi žinom kad medžių sodinimo laikas irgi balandis arba vėlyvas ruduo, bet tikrai ne vasara. Pamenu kaip prie tėvų namų vaikystėj prisodinom daugybę dekoratyvinių medžių ir vaismedžių per pačius vasaros karščius, gal liepos mėnesį. Bet viena esminė sąlyga. Juos kiekvieną dieną gausiai laistėm gal pusę mėnesio. Nebuvo nei vieno neprigijusio. Štai jums ir terminai. Mažiau žiūrėkim į kalendorių ant sienos, o daugiau į gamtos kalendorių, kuris kol kas tikrai rodo, kad sėjai per anksti. O derlius dėl tokių sąlygų gal bus ir prastesnis. Bet nebūkit kaip mano žmona. Prisižiūri per TV apie milijardierių poniutes kaip gyvena, po to: ir aš taip noriu. Tai ir mes pamatėm kokie derliai buvo 2012 metais ir dabar jau laikom atspirties tašku, tokių norim. Nu nebus kas met tokie derliai. Metai metams nelygu ir niekur čia nedingsi.
  15. 12 points
    Biesas

    Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

    .... per patį dienos karštymetį, pa dešimtos atlaidų, ajau dvasingai stipriai nusteikis namo. gyvenimą tikslas tuom roz būva aiškus kaip nygdi: sustik gali mestele su Jazapoku ir Čirbų Vytoku. Ba anys jau būva gerokai unksčiau su zakrastijonu atlaiki mišias ir su atlaistu duši lauke manys prie kaperatyvą krautuves. Ti yra labai geras pavėsis ir baisiai gera aura pa bezų krūmu rengt sielas ir palitikas diskusijas. A kaip narakiai mana širdį jau untra nedėlia draske netikrumą jausmas: Kas daras su Lietuvu ir jos lietuviu? Ar neišeis Lietuva paskui lietuvį emigracijan? A jeigu TEIP? Kū tadu man daryt? Aš su veršiais neisiu gi iš paskos. Ar nepasdaris teip, kad gazuolia vargan pajimt nebebus mažna netik maną ulyčiaj bet aplinkiniase trijuose kaimase, arčiausiai bus nuvažiuot Vilniun arba Utenon? Ar tadu nepasdaris teip, kad un mana teliokų ( anys benkartai, veislinių nelaikau, ale vistiek ) valdžia uždės PSD, VSD, GPM, f**k ir kitokius mokesčius ir da padaugins iš dvejų. Ba ulyčiaj mana paskutiniaj lika ( kaip tik vardi Marijos Jazapoką teliokas nusižūdę pats ir da raštelį paliką, a Vytokas Čirbų jau na Kubiliaus laikų nebelaiką nieką, jam chroniška alergija na visų par kū yra keturias kojas ) Sėdžiu su vyrais pavėsy ir verkiu kruvinom ašaram maišytam su "Šaltvyksnės" vynioku. Ir jaučiu kaip širdy daras gera gera. Sakyč pats Devūlis basom kojam par dūšiu peraja. Ir supratau kad raikalas visai ne mana veršiase. Visai raikalas ne tuštėjančiam kaimi. Raikalas yr pačiam many. Ba pa fizinia kantakta tarp "Šaltvyksnias" vynioką ir "Žibinkšties" alaus pradėjau regėt aiškias ateities vizijas. Kad geriau unsižiūrėč, užmerkiu vienu akį, untru ir matau kaip apsuptas baltų karvelių diedokas mana mamanėlin daužą pirštu ir teip aiškiai saka: - Nemesk veršią dėl GPM.... . Žinok tau raikia Lietuvos a ne Lietuvai tavys..... . Vizijas buva tokias stiprias ir aiškias, kad namo parejau tik untron dienon. Tiesiai puolau ganyklan un veršį. Apskabinau, pabučiavau jo kaktu, atsprašiau už visa kū. Tadu lingvu širdim atsigulau paklaimėj un žemes ir verkiau, jau savom ašaram. Verkiau del to, kad jasmu aš toks laimingas Dievą tarnas, kad galiu kadu noriu atsgult un sava žemes...... .
  16. 12 points
    voras

    žiemkenčių buklė

    Kiekvienais metais tie kvieciai nuruduoja, bile tik padejuot jum ar kas cia dabar.
  17. 12 points
    Doncas

    Pavasario darbai

    na viskas priklauso nuo krituliu gausos kurios sulauksime arba ne. jei jau skubate i laukus tai bent norma mazesne siulyciau naudot. kita vertus jusu azotas gules sekmingai tol kol bent kiek isils zemele, nes mano nuomone tie jusu vegetuojantys augalai kazin ar vagyt gali. galiu klysti bet jei lapas melynas vadinas negali pajamti fosforo, tai jei negali paimti fosfoto kodel galvojate kad prades valgyti azota... nenoriu cia plestis bet kad augalas pradetu normaliai maitintis turi veikti kompleksas aplinkybiu. tas aplinkybes ismanant nebutu viduriavimo kekvienu metu pavasari
  18. 11 points
    armins

    MASSEY FERGUSSON

    Pagaliau atvyko ir pas mus nauja technika. Pirmi ispudziai tikrai geri. Kinkem i 8 korpusu pluga, tempe be vargo, kartais pabuksuodamas kur slapiau. Minkstas traktorius, jaucias ta keturiu tasku amortizacija. Pats vaziavimas ir valdymas gan paprastas. Tik kompa biski sunkiau perprast, bet perkasim reikia tik knyga skaityt
  19. 11 points
    voras

    zieminis rapsas

    700 Yara NPK ir kolkas tik 200 Yara sulfan
  20. 11 points
    drapox

    Kaip tręšti žieminius kviečius

    Neatsakysiu dėl elitinių žemių rajonų, nes nežinau jų situacijos, o ir aplamai nemėgstu kišti nosies į kitų pinigines, bet mūsų krašte net patys stambiausi ūkiai dauguma kas met ima tų trąšų ir chemijos atidėjimui. O kaip labiau apsimoka, netręšti ar tręšti, nenaudoti pesticidų ar naudoti, čia jau atsakymas manau visiems aiškus. Klausimas tik kiek, kur optimumas yra, vat į šitai niekas neatsakys nei iš teorijos pagrindų, nei iš praktikos ir patirties. Jei viskas būtų taip aišku kaip 2x2 tai seniai nebematytumėm Bielorusų Lietuvos laukuose. Ir nereiktų galvoti, kad tie keli procentai kreditavimo palūkanų mus nuvarys bargan. Vat nenupurkši herbicidais, nes gi pinigų sakykim neturi, ir kiek nuostolio patirsi ? Tikrai ne procentėlius, bet jau pusiau derlius gali sumažėti. Tręšimas taip pat, azoto atsiperkamumas priklausomai nuo grūdų ir trąšų kainų siekia 2 kartus ir daugiau. PK gal mažiau, bet tikrai ne kelis procentus didina derlių, o dešimtim procentų. Tai gi ne toks tas vilkas baisus, kokiu jį nupaišo. Tikrai ne dėl atidėjimų ūkiai silpni. Aš matau atvirkštinę tendenciją. Kaip tik tie kurie paimė paskolas ir suinvestavo į naują techniką, tie kurie imė atidėjimui trąšas ir chemiją yra visai kitam lygyje nei tie kurie paskolų bijo kaip velnias kryžiaus. Anie ir liko tam pačiam praktiškai lygyje kaip buvo po kolchozų griūties. Nu aišku neturi skolų ir ramiai miega, sveikesni numirs.
  21. 11 points
    Remse

    Kombaino pasirinkimas

    https://www.skelbiu.lt/skelbimai/new-holland-1520-27710209.html va kazkas jau rupinasi pukuotuk tavim
  22. 11 points
    ukdavidas

    Dziovykla, bokstai

    2016 mano statybos
  23. 10 points
  24. 10 points
    manttys

    Už kiek perkate žemę?

    tavo poziuris iš vadovo pozicijos yra labai geras, bet iš žmogaus, nežinau... Paklausk tų pačių žmonių mirties patale, ar jiem atnešė laimės žemė, o kelionės? Žemė yra turtas, darbo įrankis, mašinos, kelionės, komfortabili gyvenama vieta - dividendai, darbo vasiai. Reikia rasti balansą ir iš gyvenimo kuo daugiau pasiimti, kas suteiktų emocijų, atsiminimų, nes reikia sutikti, kad kad ir kiek ko bepirksi, kokį traktorių beturėsi, vis tiek niekada galo nebus.
  25. 10 points
    voras

    žiemkenčių buklė

    Nieko nepakeisim, guodzia tik kad rusijos pusej prognoze nerodo -20, kadangi vejas is rytu laikysis tik pora dienu, nemanau, kad kam nors labai pakenks. Manau spustels iki kokiu - 16 nedaugiau. Taigi visi laikom kumscius ir tikimes jog viskas bus ok Up, ka tik vejas pasikeite, ritys stos iki penktadienio, slegis kintantis vis dar, tai reiskia, kad kolkas nenusistoves pastovus saltis, nakti vejas silpnas, palanku debesims. O isesmes tai tik dar karta irodo, kad tai tik prognoze, - 20 tikrai nematau simptomu kad stotu


×