TOP nariai


Populiarus turinys

Rodomas labiausiai mėgstamas turinys nuo 2017.04.29 visose temose

  1. 13 patinka
    Horoskopai 2017 m. uždraudžiama gerti alų lauko kavinėse. 2018 m. iš mokyklos programų eliminuojami visi literatūros kūriniai, kuriuose minimas alkoholis. Uždraudžiami Dikenso „Didieji lūkesčiai“, Škėmos „Balta Drobulė“, taip pat – visi Šekspyro sonetai. Vietoje jų įtraukiamas apsakymas apie Pilypuką, kuris pamatė alaus butelį ir jam išdegė akys. 2019 m. uždraudžiama viskas, kas sukurta galimai vartojant alkoholį. Išlenda istorinis faktas, kad himną Kudirka parašė siurbtelėjęs obuolių vyno. Skelbiamas valstybinis konkursas naujam himnui sukurti. Jį laimi Amberlaifas. 2020 m. Seimas reklamos agentūroms duoda užduotį sugalvoti naują pavadinimą Alytaus miestui, nes iš dabartinio pavadinimo raidžių susidėlioja žodis „Alus“, kas skatina alkoholizmą. 2021 m. nuolat tikrinamas visų gyventojų blaivumas. Prie kiekvieno namo pastatomas pareigūnas su alkotesteriu. Už išėjimą į gatvę „su kvapeliu“ gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Tais pačiais metais grąžinama mirties bausmė. Priežastis – perpildyti kalėjimai. 2022 m. parduotuvėse uždraudžiama prekiauti gira ir kefyru, vėliau – visais produktais, iš kurių rūgimo procese gali išeiti alkoholis. Po ilgų svarstymų Seimas leidžia prekiauti duona, bet tik lyginėmis mėnesio dienomis nuo 8 iki 11 valandos. 2023 m. uždraudžiamos stiklinės, buteliai, ąsočiai ir visos kitos talpos, kurios galėtų būti skirtos ir alkoholiui. Vandenį namo žmonės nešasi plastikiniuose maišeliuose. 2024 m. uždraudžiami balkonai. Priežastis – skundas, jog balkonas – tai beveik terasa, o terasa – beveik kavinė. Balkonai nudaužomi, vėliau vadovėliuose tai pavadinama Lietuvos architektūros pavasariu. 2025 m. Uždraudžiami vaikai, kurie buvo pradėti apsvaigus nuo alkoholio. 2026 m. Seimas renkasi į neeilinį posėdį dėl itin gausios lietuvių emigracijos į Baltarusiją ir Šiaurės Korėją. 2027 m. susiprantama, kad Lietuvos Nepriklausomybės aktas surašytas „blaivumo normų neatitinkančiomis sąlygomis“. Lietuva patenka atgal į Rusijos sudėtį.
  2. 13 patinka
    Būna net ir juokų nesuprantančių
  3. 12 patinka
    Man liko apie pusė pavasarinės sėjos, bet tikrai nesidžiaugiu tuo, kad kažką jau pasisėjęs, greičiau jau atvirkščiai. Manau, kad paskubėjau. Nes dygs ilgai, o po to užsitrauks paviršiui pluta, o iš to nieko gero. Iš praktikos žinau, kad anksti ir šaltai pasėjus dygimas užtrunka 2 ir 3 kartus ilgiau nei vėliau ir šiltai pasėjus, jei yra pakankamai drėgmės. O drėgmės šiemet tikrai netrūksta. Sėjos kalendoriniai terminai daugiau manau surišti su gegužės mėnesyje dažnai ateinančia sausra, o ne saulės kampais virš horizonto ar kitom nesąmonėm. Užtektinai pavyzdžių iš savo ūkininkavimo, bet šį kart pateiksiu kitą pavyzdį irgi iš gamtos. Visi žinom kad medžių sodinimo laikas irgi balandis arba vėlyvas ruduo, bet tikrai ne vasara. Pamenu kaip prie tėvų namų vaikystėj prisodinom daugybę dekoratyvinių medžių ir vaismedžių per pačius vasaros karščius, gal liepos mėnesį. Bet viena esminė sąlyga. Juos kiekvieną dieną gausiai laistėm gal pusę mėnesio. Nebuvo nei vieno neprigijusio. Štai jums ir terminai. Mažiau žiūrėkim į kalendorių ant sienos, o daugiau į gamtos kalendorių, kuris kol kas tikrai rodo, kad sėjai per anksti. O derlius dėl tokių sąlygų gal bus ir prastesnis. Bet nebūkit kaip mano žmona. Prisižiūri per TV apie milijardierių poniutes kaip gyvena, po to: ir aš taip noriu. Tai ir mes pamatėm kokie derliai buvo 2012 metais ir dabar jau laikom atspirties tašku, tokių norim. Nu nebus kas met tokie derliai. Metai metams nelygu ir niekur čia nedingsi.
  4. 9 patinka
    Va nereikia jokių fenixsu pūsti ar kito būdo nei negali už protingą kainą nusipirkti
  5. 9 patinka
  6. 8 patinka
  7. 8 patinka
    nu kaip cia pasakius http://www.delfi.lt/klubas/vakareliai/tai-bent-kuno-grozis-61-metu-christie-brinkley-pasirode-tik-su-bikiniu.d?id=67251244
  8. 7 patinka
    Auga mažučiai. Veikia feniksas sudygsta ir deda į akį žolės.
  9. 7 patinka
    Gal jūs kokį stebuklingą šulinį ant kiemo turit, kur galim būtų pažiūrėt kaip gi ten ateityje bus? Šilti orai vis slenkasi toliau į gegužį jau kokias dvi savaites, o jei nebūtų pasislinkę? Ką tada šnekėtumėt? Tada pasiremtumėt mokslu, terminais, saulės kampu ir kitom nesąmonėm? Turbūt ne, nes kiekvienas savo nuožiūra elgiasi. Tie kas sėjo turbūt netraukė sėjalkos per balas trim traktoriais, kad tik žūtbūt pasėtų, o tie kas nepasėjo irgi turėjo savų priežasčių. P.s. juokinga, tai kad panašus pokalbis yra privalomas tokiu laiku kasmet... jei kam įdomu, nuo 66 psl. prasideda praėjusių metų versija
  10. 6 patinka
    Kviečiuku purškimas nuo žolių prasidėjo Akvilon
  11. 6 patinka
    nesąmonė totali tas registravimas... susiplanavai, užregistravai, tik pist ir užlijo, uraganas, tech.gedimas ir pan., o ant rytojaus sąlygos idealios, bet ..neregistruota. Ir jei šeip ar taip purkšti gali tik nuo 9 vakaro, kai bitės jau namo skrenda, ką duoda bičiuliui tas perspėjimas? Juolab prieš dvi dienas? Ir kaip velniai griebtu rapso sėkla žemėje kenkia bitėms?
  12. 6 patinka
  13. 6 patinka
    Purškiam kviečius trumpinimu ir nuo ligų
  14. 6 patinka
    Kaladėm paremtas traktorius kai nuimtas vienas ratas yra vienas dalykas, viskas daug rimčiau kai abu ratai nuimti. Darbų saugos čia nebūna per daug. Pas mane kaimynai praktikuoja dylančių dalių keitimą stovint po pusiau išskleistu padargu... Svarbu nepamiršt, kad visos darbo saugos taisyklės "krauju parašytos".
  15. 6 patinka
    Gegužės 10 d. pilnaties pradžia. Galvoju ko čia per kelias temas vienas ant kito varo...
  16. 6 patinka
    Pukotuk, nemanai, kad kvailoka mokyti ukininka turinti 30 metu patirties kaip seti, kai pats nesugebi atsireguliuoti savo sejamosios seklos normos? Matau ne man vienam pabosta sifruoti tavo parasytus postus, pasistenk risliai ir su kuo maziau klaidu rasyti (zodziuose truksta net keliu raidziu), nes kartais ne tik zodzio bet ir sakinio prasmes nesuprantam. Atsiprasau uz posta ne i tema.
  17. 6 patinka
    Iš kai kurių komentarų atrodo, jei jau dirbi ne prie augalų o prie gyvulių, tai būtinai turi vaikščiot mėšlinas ir dirbt tik su MTZ. Nu nematau logikos nors tu ką. Ne tiek ir seniai aš su vienintėliu 714 dirbau visus darbus 340 ha ūkyje. Dabar galingesnis 516 jau pasirodo nebetinkamas net su pakrovėju. Nu nebejuokinkit. Žinau yra kas su vienintėliu 211 dirba visus darbus 120 ha. Pripūchli, lietuviškai išpindėjom.
  18. 6 patinka
    Manau jog reikia rašyti Europos komisijai kad atšauktų variklių išmetamų dujų kiekio reikalavimus, nes globalinio atšilimo visai pas mus nesijaučia, net atvirkščiai-atšalimas Norint kad ateitų pavasaris reikia išprogramuot visus adblue ir užvesti savaitei visą turimą rusišką techniką
  19. 6 patinka
  20. 5 patinka
    Tu girtas ar toks gimei? p.s o koks jausmas "turėti" švedą? aš rekomenduočiau švedę paturėti, geriau be prieauglio žinoma. žinok šalta ji kaip ledas. Gal toks nervuotas nebūtum?
  21. 5 patinka
    Žirniam boras na jei dar yra noras fosforo kad gumbelinės bakterijos geriau vystitusi. Kas dėk žirnių purškimk boru šiom dienom tai tikrai betikslis žirniai maži beveik didžioji dalis išsipurškia ant plikos žemės plius pašarmina vandeni ir insekticidas dar praščiau veikia arba neveikia. Kol nebūna bent 20 cm aukščio ir pilnai neuždengia žemės tol pirmo purškimo boru nedarau
  22. 5 patinka
  23. 5 patinka
    Kodėl vegetarės orgazmo metu nešaukia? Jos negali pripažinti, kad gabalėlis mėsos suteikia tokį džiaugsmą.
  24. 5 patinka
    Žirniai sėti balandžio 6d tai feniksu purskiau balandzio 12-13 dienom. Nes laukiau, kad aprimtu vėjas o norma 3ltr/ha Čia priesmėlis tai gražiai ir atrodo žemė tik naudos vėliau kaži ar bus
  25. 5 patinka
  26. 5 patinka
    Janne, gaila pamiršau skageną nufotkin, bet ir panašiai atrodo
  27. 5 patinka
    Tema apie pavasario darbus. Jei karve neturi ka pasakyt i tema nera ko ir plakt liežuviu bei dejuot. Tam yra laisvos temos ar šiukšlynas. O darbai tesiasi salykliniai miežiai patrešti salietra. O po prognozuojamų šalnų tesim purškimus nuo žolių žemkenčius pasėlius. ;)
  28. 5 patinka
    Sutikes toki stubura perlaužčiau už tas negatyvias mintis. Viskas gerai kuo ankščiau pasėti tuo didesnis derlius nebent išimtinais atvejais. O šalnos povojingiausios durpynuose kai spaudžia -4 ir daugiai. Prieš tris metus buvo toks variantas kai gegužės vidury paspaudė na ir nieko atsigavo vasarojus. O kur gera žemė ten net nesimatė pašalimų požymių. Taip kad viskas ok
  29. 5 patinka
    O cia nuo paties poziurio priklauso Kaip sake vienas pazystamas: jei visa gyvenima ari tai nesistebek kad matai tik arklio uzpakali
  30. 5 patinka
    Pirmiausia ccc, tada herbicidas, ir tada duosiu salietra .
  31. 5 patinka
    Ner geresnio agronomo nei pats ukininkas jei galvoj ne košė Ka tas agronomas gali patart purškinėt švestus vandenelius jei turi probleminiu lauku.... geriau čia rašyk gal kas protingiau patars
  32. 5 patinka
    Apie zirnius nereikia tokiu nesamoniu is vis kalbet. Jie biologinio laikrodzio net neturi. Iki geguzes galo juos galima set, nebent dregmes trukumas, tada kita kalba. As tik avizas dar pasejes. Vienais metais geguzes 15 zirnius sejau. Kuo puikiausiai ir graziausiai uzaugo. Pernai taipogi anksti seti ziniai dave prastesni rezultata nei veliau seti. Metai metam nelygu, bet jei neina ivaziuot i dirvas del dregmes, tai reiskia ir seklai ne laikas dar ten gulet. Dar net ne geguzis, o jus jau apie birzeli kalbat. Prabuskit geriau.
  33. 4 patinka
    Diena tą sykį, pamenu, išpuolė ne iš gražiųjų – protarpiais vis palynodavo, pūtė žvarbus vėjas. Nors sveikata buvo tokia pat pizdavota kaip ir oras, pataisyt ją šansai buvo menki. Iš vakaro su Pralgauskiu patvarkėm visą jo užpiltinę, kaip kokie asilai pamiršę bent lašą pasilikt pusryčiams. Brigadininkui buvau pasižadėjęs sėkmingai baigt traktoriaus remontus, nes ne už kalnų jau buvo pirmieji pavasario darbai, bet nuo saldžios, iš gryno spirito ir uogų pagamintos užpiltinės galva barškėjo taip, kad tie pažadai man buvo giliai dapizdy. Kad atrodyčiau smarkiai dirbantis, pamirkęs ranką atrabotkėj, išsiterliojau veidą ir pusę ryto prasismaukiau po dirbtuves ieškodamas ką čia išrijus. Mano nelaimei, sausra dirbtuvėse buvo kaip Afrikoj... Staiga lauke išgirdau burzgiant mašiną. Išlindęs pasicekavyt pamačiau, kad į kiemą kaži ko užsuko viliukas. Jo šoferį, durpyne dirbantį Praną, gan neblogai pažinojau. „Sveikas, Pranai. Kaip žmonikė, kaip vaikai? Kokio bybio tau čia mūsų dirbtuvėse prireikė?“ - priėjęs mandagiai pasiteiravau, suprasdamas, kad negražu pradžioj pult prie kalbų apie reikalus. „O, Vaciuk, sveikas gyvas“ – ištiesė ranką Pranas ir kaip mat ją patraukė, pamatęs, kad aš tepaluotas visas kaip velnias. „Gerai žmona laikos, septintas mėnuo jau eina...“ „Pizdu, paskui, papasakosi“ – nutraukiau bičiulį. „Gal turi bardačioke ar po sėdynę ką užsikišęs? Aš, žinok, viena koja grabe nuo ryto“ Mano dideliam džiaugsmui, Pranas turėjo. Be žodžių kaliau penkiasdešimt, ir prisidegęs cigaretę, giliai įtraukiau dūmą. „Ooo... zajebys... vėl spalvotai matyti pradedu“ – atsidusau. „Dabar jau galim kalbėtis. Ale, žinai, įpilk, Praneli, gal dar vieną...“ Man baigus sveikatinimosi procedūras, pradėjom šnekėtis. Pranas ėmė pasakotis apie šeimyną, nėščią žmoną, darbus. „Šiandien načialnikus vežiau į Rėkyvą“ – nusižiovavęs pradėjo pasakot bičiulis. „Ir žinai ką mačiau? Ten krautuvėj apelsinų buvo išmetę. Eilė jobanyj vrot kokio ilgumo buvo...“ Čia pat Pranas pridūrė, kad biški pažįsta tos parduotuvės vedėją – esą ana kartu su jo žmona prekyboj mokinos, ir Pranas pradžioj ją kadrino. Bet dėl kaži kokių priežasčių, liaudiškai tariant, b**** gavos... Žodžiu, vedėja prasitarė, kad prekyboj apelsinai greit baigsis, bet sandėly dar jų liks. Gal rytojui, gal geriem žmonėms, gal dar kam... „Žinai, žmonai dabar vitaminų reikia, tai sutarėm, kad po pietų atvažiuosiu paimt. Nenorėjau prie valdžios jų vežtis“ – paaiškino bičiulis. „Suprantu.. suprantu..“- numykiau. Tuo tarpu mano galvoj užsisuko minčių karuselė... „Jobšikmat, apelsinai! Vaisių vaisiai! Už patį vaisių karalių – vaisių vyną gardesni! Net nepamenu kada valgiau juos paskutinį sykį“ – galvojau sau, tik viena ausim beklausydamas, kaip apie savo nėščios žmonos poreikius kažką pasakoja Pranas. „Nepyk Praniuk, turiu lėkt, kurviškai šikt užsimaniau“ – staiga sumelavau. Atsisveikinom ir nuskuodžiau į dirbtuves. Apsiplovęs rankas gazoliu, sėdau ant dviračio ir numyniau tiesiai į fermas. Galvoj jau buvo užgimęs apelsininis planas... Susiradęs Eleną išsivedžiau ją į lauką ir, pavaišinęs kišenėj turėtu saldainiu, užklausiau: „Tai kaip tau, Elenyte, darbas sekasi? Seniai kažkaip bebendravom. Sakė, laikrašty įdėta buvai?“ „Buvau įdėta. Ir ne veltui“- išdidžiai tarė Elena. „ Pats žinai, kad ilgą laiką dirbau pamainine melžėja, bet va, paskui pasiprašiau pirmaveršių grupės. Ir man davė dvidešimt penkias telyčias! Pradžioj sunku buvo žinot jų produktyvumą, todėl įsipareigojau primilžti iš kiekvienos po 3900 kilogramų. Bet jau per pirmą pusmetį primelžiau po 3050 kilogramų, todėl metiniai įsipareigojimai pernai buvo įvykdyti su kaupu!“ „O tu jobtvaimat, man tuoj vėl pradės galvą skaudėt...“ – sumurmėjau sau tyliai po nosim. „Klausyk, Elena, man reikia tavęs kaip moters. Važiuojam į Šiaulius. Dabar. Dviese...“ „Ką? Kaip? Kas?“ – melžėjos pirmūnės akys vos neiškrito lauk iš akiduobių. Supratau, kad reikia atskleisti kortas. Paaiškinau Elenai, jog yra galimybė Rėkyvoj gaut apelsinų, bet tam man reikia jos pagalbos. Kurį laiką it telyčia pamykusi, ji galiausiai sutiko. „Bet iki pavakario turim spėt grįžt“ – tarė ji. „Spėsim, būk rami, čia gi pora valandžikių daugiausia“ – nuraminau. Elena, nors jau ir nebe mergiško amžiaus, vis dar buvo -aitė. Jaunystėj buvo graži merga ir kavalieriai prie jos rikiavos į eilę, bet, matyt, dėl per didelio išdidumo, nė viens jai neįtiko. Laikui bėgant tas simpatijų būrys išsisklaidė, ir Elenos širdis taip ir liko laisva. Tad visą ją atidavė darbui... Iš Poviliuko pasiskolintu Ižu išbirbėm po kokio pusvalandžio. Nors ir sakiau Elenai, kad apsirengtų šiltai, ta visgi išsipuošė – vietoj rekomenduotos vatinkos užsivilko ploną išeiginę kurtkelę, vietoj praščiaikų apsiavė proginius batelius. Taip apsirengus lėkt per žvarbų vėją, tegu ir lopšy, buvo tikrai šalta. Nu, bet kaip sakoma , šalta vienai, gražu visiems... Nuzvimbėm į Rėkyvą gan greit, be jokių sutrukdymų. Sustojęs prie krautuvės liepiau Elenai pasiruošt – po šikna laikytą pagalvėlę užsikišti priekin už striukės. Pats tuo tarpu nušokau nuo motociklo ir nuėjau vidun, ieškot vedėjos. „Gera diena, gerbiamoji“- tariau ją susiradęs. „Aš - Vacys Maslionka, Čirvinskio Prano pažįstamas. Pranelis minėjo, kad apelsinų turėjot. Ir, sakė, galit nėščioms moterims pagelbėt...“ – šelmiškai mirktelėjau akį. Vedėjai nespėjus nė išsižiot, kyštelėjau ranką į atvypusią jos chalato kišenę ir palikau ten į triubikę susuktus rublius. Tuo pat metu, it prisuktas pradėjau bėdavotis apie tai, koks sunkus manosios nėštumas – visą laiką pykina, nepadeda jokie liaudiški metodai. „Socialistinio lenktyniavimo nugalėtoja, darbu pelniusi šlovę, gulinėja dabar kiauras dienas ir žiaukčioja. Ką besuvalgytų, vis negerumas užeina. Nieko mėsiško į burną nebeima... Vitaminų trūkumas...“ – graužia nata užbaigiau savo monologą. Tiesą sakant, kalbėjau taip įtikinamai, kad net pats pradėjau tikėt. Kaip tik tuo metu girgžtelėjo durys ir į krautuvę lėtai įkrypavo Elena. Tvirto stoto melžėja su už striukės užkišta pagalvėle atrodė įspūdingai ir neleido suabejot mano pasakojimu. „Ilgą laiką dirbau pamainine melžėja, bet paskui pasiprašiau pirmaveršių grupės. Ir man davė dvidešimt penkias telyčias…“ – nė nepasisveikinusi, vis traukydama snarglį pradėjo pasakot mano nėščioji. Nežinia, kiek laiko būtų skambėjusiosios didingos kalbos apie pienininkystės ūkio pirmūnės pasiekimus, bet vedėja jas greit nutraukė, mostelėjusi galva sandėlio link. Supratau, kad atvykom ne veltui... Rėkyvą palikom su laimikiu, apie kokį negalėjau pasvajot nė slapčiausiose fantazijose – geraširdė vedėja apelsinų mums atseikėjo net pusantros dėžės! Nežinau, kas šitoj medžioklėj pamačijo labiausiai, bet buvau pasiutusiai patenkintas. Toks patenkintas, kad ryžausi Eleną nustebint maloniu siurprizu – pasukau ižą į Šiaulius. Nusprendžiau pašaut iki traukinių stoties ir ten savo kompanjonę pavaišinti beliašais... Likimas kartais būna negailestingas. O kartais tiesiog keistas ir nenuspėjamas. Toks jis buvo ir tą syk... Mums su Elena prie motociklo beraitant po trečią beliašą (į vidų nėjom, nes buvo baugu, kad iš lopšio koks nors miesčionas neišpyzdintų apelsinų), iš už nugaros išgirdau pažįstamą balsą: „Sveikas Vaciuk, kokiais tu čia daba vėjais?“ Atsisukau – už nugaros stovėjo dar nuo profkės laikų pažįstamas elektrikas Vladelis. „Ai, va, bliacha, bobikę pas akių daktarus atvežiau“ – leptelėjau nenorėdamas išsiduot. Elena kilstelėjo akis ir, nepratardama nė žodžio, toliau godžiai pribaiginėjo beliašą. Putlios, riebaluotos lūpos spindėjo kažkaip gundančiai. Persimetėm su Vladeliu keliais žodžiais ir tas patraukė į stotį. „Lekiu pas brolį į Šeduvą. Ten degtinės užvežė“ – ištarė atsisveikindamas... „Pizė kazė, Elenyte, ant arklių! Odisėja tęsiasi“ – ryžtingai šūktelėjau kompanjonei, vos tik Vladelis nuėjo. Elena lyg ir pradėjo kažką sakyt, bet jos žodžiai prasmego ižo burbime. Nors važiuot buvo šalta, o apelsinais apsikamšiuisiai mano kompanjonei dar ir nepatogu, reikalas buvo svarbus. Tad į Šeduvą nuskriejau it koks motociklų ralio čempionas. „Moku rubliais ir apelsinais“ – pasilenkęs tariau pardavėjai, kai ta žiojosi sakyt, jog degtinės jau nebėra. „Supratau“ – tarė ir iš po prekystalio ištraukė keturis sabonius. „Galiu tiek.“ „Žinot, kaip sakoma, geriant reikia žinoti saiką, kad netyčia per mažai neišgertum...“ – atsidusau traukdamas iš užančio apelsinus. Pardavėja šyptelėjo ir pridėjo dar du butelius... Puikus sandoris, ką bepasakysi. Visas švytintis grįžau pas lopšy sėdinčią sustyrusią Eleną. Pažvelgiau ir širdį suspaudė nerimas. Kaip aš taip?.. Kaip aš taip nepagalvojau?.. Nugi neparsivešiu saugiai degtinės butelių lopšy tarp apelsinų suguldytų... Laimei, sprendimą pasiūlė Elena – iš kiosko nusipirkom kelis „Komunizmo aušros“ numerius ir kruopščiai suvystėm į juos arielką. „Nu va, Elenyte, į Rėkyvą atvažiavai nėščia, o iš Šeduvos jau su kūdikiais lopšy išvažiuojam“- tariau tiesdamas kompanjonei savo vatinkę. „Sėsk dabar už manęs, ir stipriai apsikabink. Lopšys tegu kroviniui lieka“ Grįžt namo teko tiesiai prieš vėją, kuris kiaurai košė pavasarinę Elenos kurtkelę. Prasidėjęs smulkus lietus pasiuto plakt veidą. Galėtum pagalvot, pizdavota situacija. Bet ji tokia nebuvo... Lopšy ritinėjosi krūva apelsinų, saugiai suvystyti pūsojo šeši buteliai degtinės, o iš nugaros jutau stipriai prisispaudusios Elenos šilumą. Netoli Šedbarų dešinė jos ranka palengva nuslydo žemyn. Mane iš vidaus pradėjo mušti karštis... „Paleisk mane prie fermų. Po darbų aš pas tave ateisiu, pasidalinsim apelsinus“ – sušuko ji, kai jau buvom netoli namų. Nieko nesakęs linktelėjau galvą ir pasukau motociklą į dumblėtą lauko keliuką. Diena, prasidėjusi taip šūdinai, žadėjo puikią pabaigą. „Reiktų iš kažkur kokį kvietką susiveikt“-pagalvojau. „Visgi ryt kovo aštunta...“ ------------------------------------ Tokia va istorija man nutiko vienais metais, kai krautuvėse beveik nebuvo apelsinų ir Gorbačiovas pradėjo savo kovą prieš alkoholį. Žiūriu dabar į naują valdžią, su užsidegimu kibusią į kovą prieš alų, vyną, cukrų, dyzelines mašinas ir dar visokius kitokius dalykus ir galvoju... Jūs kovokit, kovokit. Iš tos kovos tikriausia b**** gausis, bet užtat kiek gražių naujų istorijų liaudyje gims...
  34. 4 patinka
    Yra dvi zmoniu grupes: vieni iesko priezasciu,kad ka nors daryti,kiti iesko priezasciu,kad nedaryti. Tas pats ir su pirkimais,lyg ir reikia,bet suranda priezasti(nebus detaliu,reikes remontuoti,priziureti,gal per brangiai,tas nefotogeniskai atrodo) ir zmogus surades priezasti,kad NEPIRKTI,ramiau atsikvepia. Ir dar sunkiausia,kad yra pasirinkimas,nebutu pirktum ir viskas. Pasirinkimas ne visiems ir visada gerai.
  35. 4 patinka
    vadinkit nors ir durnium, bet jei ir ketvirtadieni nebus pazadeto lietaus, tai kabinsiu srutovezi ir kur salia prudu ar grioviu laukus laistysiu. siemet praktiskai nebuvo tokio lietaus kad normaliai zeme sudrektu. Visi lietus tokie, kad po lietaus zvyrkeliu vaziuojant vistiek dulka... kvieciam bus kaput jei dar kokia savaite ar 2 nelis... kur labiau durpynai jau nugelte visiskai...
  36. 4 patinka
    Tai manau ne vienas tręšia paildoma tikrai ne su tokiom mintim: " o dar yra licnu eurų, reik išleist!!". O todėl kad norima kiekvienais metais padaryti viska kad rudeniop neliktų prie ko prisikabinti ir poto save kaltinti kad dar keli eurai būtų ta pusė procento glitimo pakėle ir pan.
  37. 4 patinka
  38. 4 patinka
  39. 4 patinka
    Vakar "amino rūgščių" -t.y. salietros užmetėm dar po 200kg/ha, viso dabar atiduota 190kg v.m. Skagenas iš rudens ir dabar pavasarį vargani atrodė, pradžioj sutręšėm standartiškai, vakar važiamom su mintim, kad dar kažkiek padėt, bet iš vaizdo šiuo momentu atrodo, kad nebe reikalo sugalvojau taip, per savaitę gerai šoktelėjo, dabar belieka nenuleist rankų, ligas belieka gaudyt.
  40. 4 patinka
    ei tu mike pukuotuk, valdyk bazara!!!!!!!!!!!!!! jei jau kvailas mazvaikis esi, tai bent perskaityk ka parasai. Cia tik normalus zmones renkasi ir tokiu zodziu "nexxxxx" nevartoja. o apie tavo gabumus kiekvienas sprendzia paskaite tavo posmus.
  41. 4 patinka
    Sudas gausis, kas daugiau. Nesamones darot, velniam tos aminorugstys? Bent pagal paskirti jas naudotumet.
  42. 4 patinka
    Grižai vel su neigiamom savo mintim visu žeme dirbanciuju žmoniu atžvilgiu...nesuprantu tau patinka,taip kenkti visiems ir erzint? Mus ir taip visas pavasaris nelepina..o dar ir čia užeini naudingos info pasiskaityt tai tenka tavo NEIGIAMAS emocijas matyt visu atžvilgiu. Kokia tau nauda iš to??
  43. 4 patinka
    Klaseje vaiku mokytoja klausia apie ju teveliu hobius. Onyte sako: "mano tevelis labai megsta zvejoti, kiekviena savaitgali vaziuoja i zvejyba". Jonukas sako: "mano tevelis tai medziotojas, kiekviena savaitgali vaziuoja su vyrais i miska". Atsistoja Petriukas ir sako: "o mano tetis tai nei zvejys, nei medziotojas.... Jam mama savaitgaliais namie leidzia gerti".
  44. 4 patinka
    Miežiai sėti prieš tris sav. Kurie nusale ir supuvo
  45. 4 patinka
    su veliaviniu atsargiai pataikisi ant sausros ir naudos nulis ,as paskutini azota atiduosiu savaites -dvieju laikotarpije po 200kg salietros,o jei reiks ant veliavinio parsivesiu
  46. 4 patinka
    pervažiavau kelis laukus kuriuos jau kuris laikas matuoju. Jau valgo kviečiai. kur prieš savaitgalį trūko 90 kg dabar jau 80 rodo, kur buvo 80 dabar 60, žodžiu jau maitinasi. Dabar reik žiūrėti, kada pasibaigs rezervai kas jau supilta į dirvą. Teoriškai per paskutines 3 savaites galėjo suvalgyti apie 40kg. Jei sinoptikai neapgaus tai artimiausiu metu rys po 5kg per dieną. Kai pakalbi su žmonėm ir paskaitai šitoj temoj po kiek jau azoto atiduota tai min 10 dienų turėtu pakakti. Bet tai tik teorija, praktikoj dar n kitų klaustukų, kokia veislė, kokia dirva, priešsielis, lietus ir tt. Žodžiu ir toliau reikės matuoti, kad nepražiopsoti.
  47. 4 patinka
    Turbūt čia Tadas pajuokavo ir žiūri kaip mes čia parinamės.
  48. 4 patinka
    Greit nebebus tinkamo oro trąšom bert (išgaruos, išplaus) ir sėti (per anksti, per vėlai). Kažkokie visi labai jautrūs pasidarę pastaraisiais metais o bus kaip visada - gerai. Laikyčiau svarbiausiais dalykais peržiemojimą ir sausras. Dabar to nėra, tad mano akim viskas idealu
  49. 3 patinka
  50. 3 patinka
    nesamone, kad atgaivintu kazka..vapse jokio efekto siais metais, nebent ccc priglusino veikima.. . amonio, npk, mikro suduota, o kaimynu ,'svarus' geriau atrodo:) nebepasitikiu pardavejais ir mastau geriau. pk 100 kg. daugiau uzmest, nei sitom. esamonem